(sparetomato nuotrauka)
Jau minėjau, kad su iniciatyviais kolegomis pradėjome švietėjišką projektą apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją. Po truputėlį projektas įsibėgėja. Skaitom paskaitėles, planuojam kur dar galime paskaityti… Kodėl rašau apie tai? Šiandien skaičiau savarankiškai paskaitą savo mokykloje, kurią baigiau.
Iš tiesų nemažai sentimentų tiems koridoriams, aktų salei ir visai aplinkai. Tiesa, jau beveik 5 metai prabėgo nuo to laiko, kai užvėriau mokyklos duris, kur praleidau 9 metus. Bet gera sugrįžti, nes jaučiuosi laukiama – dirba tie patys mokytojai ir dar prisimena mane…
O pati paskaita praėjo visai neblogai. Nors iš pradžių jaudinausi šiek tiek, bet vėliau atsipalaidavau. Lyg ir susidomėjusios moksleivės buvo… Stengiausi ne tik sausai šnekėti, vienur kitur bandžiau ir pajuokauti. Ašku mažai ką ir prijuokausi tokiom temom…
Prieš auditoriją patiko kalbėti. Kuo toliau, tuo jaučiu, kad labiau sekasi sutelkti auditorijos dėmesį. Bet žinau, kad dar reikia repetuoti ir repetuoti. Labai norėčiau išmokti oratorinio meno. Vienas dėstytojas paklausęs, kaip mekename atsakinėdami pasiūlė pasidomėti Toastmasters veikla ir nukeliaut į svečius :). Gal ir verta, nes mano tikslas – sklandžiai ir užtikrintai kalbėti prieš auditoriją. Vis tik žadu ir toliau “realiu laiku” repetuoti, tai laukite tęsinio ;).
