(xadrian nuotrauka)

Po šiokio tokio papolsiavimo per chirurgiją, ėmiausi rimto mokslo. Atėjo tiek bijota, tiek laukta neurologija. Ir man visai patinka. Bijojau labai, kad čia dėstytojai tampo nervus, kad baisiai sunku ir pan. Pasirodo, kad įdomumo daugiau nei sunkumo. Ir tikrai supratau, kuo mane žavėjo neurai pirmam ir antram kurse… (ir dabar tebežavi).

Bet kas nežavi, tai ligoniai. Kaip bebūtų, žmonės turi visam gyvenimui bėdą… Skyriuj daug su insultais, po to išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, neuritai, neuropatijos ir visokios vardinės ligos. Taip, įdomu, kaip ten viskas pasikeitę, įdomu tirti refleksus, jutimus ir motoriką. Bet man gaila žmonių…

Neurologai irgi įdomūs. Kiekvienas savaip “trenktas” – viena tokia “ledinė ledi”, kuri paskaitas veda be mimikos. Kitas – nepataisomas linksmuolis. Kitas toks “rimtas dėdė”, bet labai apsiskaitęs ir įdomiai pasakoja apie tai, ko tikrai nerašo vadovėlis. Ir jie teisūs, kad atėjom į vieną iš įdomiausių medicinos sričių…

Klinika pasitiko draugiškai ir profesionaliai – kiekvienai grupei “lauknešėlis” su tvarkaraščiais, planais ir įvairia medžiaga + CD su angliškom rimtom knygom ir dar visų paskaitų skaidrės (tiesa, spausdintos). Jaunieji klinikos darbuotojai mokosi darbo ne tik su ligoniais, bet ir su studentais – vis atsiunčia rezidentes studentų pakutenti. Kadangi iki šiol rezidentės pasitaikė tikrai smagios, tai nesiskundžiu…

Ryt koliokviumas. Gal nuomonę ir pakeisiu… Gaila, kad nesiseka atstatinėti savo serotonino kiekio normaliai (t.y. miegoti reikiamą kiekį laiko).

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , , ,

(lectroidmarc nuotrauka)

Praeitą savaitę pabaigiau chirurgiją. Pagaliau, nes užkniso šitas ciklas mane. Tiksliau jo pateikimas, informacijos trūkumas, dėstytojų požiūris ir bendra atmosfera. Pati chirurgija kaip mokslas įdomus ir tikrai jame galima daug dalykų nuveikti. Bet tik ne klinika su savo požiūriu į studentą. Nežinau, kas kaltas – gal šios specialybės prestižas (todėl baisiai jau užrietę nosį) ar nenorėjimas konkurencijos. O gal tiesiog per didelė klinika, kad darbas vyktų organizuotai arba tiesiog trūksta normalios vadybos. Modulį sudarė 5 ciklai chirurginio profilio klinikose. Iš tiesų iš jų visų įspūdžiai skirtingi. Taigi apie kiekvieną atskirai:

Abdominalinė ir endokrininė chirurgija. Ilgiausia dalis. Kasdien vis kitas dėstytojas, kurio turėdavau ieškoti (kaip grupės seniūnė) po visą skyrių. Taigi gydytojai nė nenumanydavo, kad turi kokį nors praktinį darbą vest… Po to susiradus gydytoją, jis nurodydavo laiką, kada jau ateis. Būdavo ir tokių, kurių reikėdavo 3 val. laukti. O pasikalbėjimas dažniausiai trukdavo pusvalandį, na daugiausia valandą. Na, nesugebėjo manęs sudominti chirurgai, deja… Užtat į gražius chirurgus akytes su grupiokėm ganėm :). Patiko asistuot per operacijas, bet supratau, kad tokio darbo tikrai nenorėčiau dirbti.

Torakalinė chirurgija. Dalykas galbūt ir įdomus. Tik kad jau studijų tvarka tokia keista: užrašyta, kad dėstyt turi skyriaus vadovė, bet dėstė visi kas tik netingi. O vienus darbus dėstytojas vedė iš karto 2 grupėms vienu metu – dar ir ketvirtakursiams be mano grupės. Norėjosi pamatyt torakoskopiją tarkim… Bet net nedrįsau prašytis.

Urologija. Jei ne toks pasikėlęs dėstytojas, tai tikrai įdomus dalykas būtų. Patiko, kad efektyviai laiką išnaudodavom – ir operacijų bei procedūrų matėm, ir teoriją aptardavom (tiesa, šiuo atveju būdavo šioks toks šaipymosi iš mūsų seansas). Bet man apskritai patiko šitas dalykas ;).

Veido ir žandikaulių chirurgija. Dėstė jaunas rezidentas. Daug parodė, daug papasakojo, nepersidirbom. Aišku labai ir neįsigilinom… Bet šiaip smagu eit be baimės, kad šaipysis, kokie kvaili ir pan.

Kardiochirurgija. 10 balų šitam ciklui. Pirma, kad daugelis gydytojų tikrai nuoširdžiai vesdavo darbus. Antra, jie “nedurnindavo”, o paaiškindavo. Be to temos įdomios, neatsibosdavo skaityt (kur čia širdis palyginti su kokiu hemarojum). Be to buvo galimybė pamatyt kardiochirurginę operaciją – tiesiog super. Taigi iš arti mačiau plakančią širdį… Po to kaip ją stabdė, jungė dirbtinę kraujotaką… O kur dar ta visa įranga. Paliko didelį įspūdį.

Juokingiausia, kad 9 kreditų egzaminui ruošiausi trumpiausiai… Juk tik testukus reikėjo išsispręsti ir tiek. Kažin, kaip ten būtų buvę, jei atvirus klausimus būtų reikėję rašyti… Taigi, esu labai laiminga, kad baigiau patį neįdomiausią ciklą šiais metais (tiesa, dar traumatologijos nelaukiu ir LOR).

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, ,

(Arbron nuotrauka)

Prieš porą savaitėlių rašiau apie stipendijas. Komentaruose išsivystė diskusija apie tai, kad pinigėlių galima “susiveikti” ir derinant darbą su studijom. Šitam reikalui paskyriau atskirą įrašą, nes tikrai nemažai mano kursiokų dirba (o mano grupėj, tai net pusė žmonių).

Šiek tiek dirbu ir aš. Laimei, mano darbas neturi laiko limito, tik terminus. Taigi galima pasirinkti ir susiplanuoti laiką. Tiesiog idealus darbas ;). Aišku atlygis priklauso nuo darbo rezultatų. Tai susiderinti visai man pavyksta. Pirmuose kursuose dirbti turbūt nelabai būčiau pajėgusi. Kiek kitokia specifika, tvarkaraštis ir pan. Be to mokiausi mokytis – tai tikrai svarbu. Ir jaučiuosi dar nemokanti.

Turbūt dirbantys studentai pastebi, kad retkarčiais ima ir nukenčia arba darbas, arba studijos. Hmz, keista, bet dažniau studijos… Gal per daug norima padaryti ir suspėti, gal tiesiog laiko planavimo įgūdžių trūksta. Bet kažkodėl dirbantys studentai mokosi kiek prasčiau nei nedirbandys.

O dirbantis medicinos studentas? Prieš metus kažkaip neįsivaizdavau tokio derinio. Tiesa, nemažai kursiokų buvo įsidarbinę ligoninėje (klinikose daugiausia) jau nuo 2-3 kurso kažkur. Tiesa, ne visu etatu, dirbti naktimis. Kažkodėl toks darbas neviliojo, o prasidėjus krizei tai net ir tokio darbelio nebuvo įmanoma rasti. Galbūt darbas ligoninėje ir gera praktika, susibendravimas su gydytojais ir pan. Yra dirbančių ir visiškai nesusijusį darbą su medicina: nuo pardavėjų iki vadybininkų ir konsultantų.

Daugelis darbo ieškosi, nes nori būti nepriklausomi nuo tėvų finansinės paramos. Vis tik mūsų studijos netrumpos. Juk kiti baigia bakalaurą ir pradeda kurtis gyvenimą. O mes vis dar mokomės “pilnu pajėgumu”. Studijų grafikas ir specifika tokia, kad reikia būti “čia ir dabar” visur, viską pamatyt ir pačiupinėti. Taigi pataritina dirbti po paskaitų. Praktikos darbai pas mus turi tik pradžios laiką, kuris irgi dažnai kinta, priklausomai nuo dėstytojų užgaidų. Pabaiga – kai nebelieka jėgų krutinti smegenis ar domėtis (tiesa, pradžioj mokslo metų būna užrašyta – darbai gali vykti 8-18 val., bet derina atskirai klinikos). Kitas unkumas – daug savarnkiško mokslo. Taigi reikia suspėti ir paskaityti, ir atlikti tai, kas reikia ir pamiegoti…

Taigi dirbti ar nedirbti studijuojant mediciną?

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, ,

(exvertebrate nuotrauka)

Prieš porą metų, kai buvau žalia antrakursė-idealistė parašiau įrašą apie savo studijas “kodėl verta ir neverta stoti į mediciną? [pikti pamąstymai]“. Praėjo nemažai laiko, todėl turbūt nereikia stebėtis, kad nuomonė gali keistis. Dabar galvoju, kiek viskas pasikeitė. O gal pasikeičiau aš…

Sėdžiu aš paskaitose, keliauju į seminarus… Vieni kokybiškesni, kiti tik “užsidėti pliusą”. Vieni gydytojai palatoje sutinka su šypsena, kiti į kalbas nesileidžia. Bet mokytis kažkaip reikia.

Paskaitos

Šią savaitę pradėjau ciklą Vaikų ligų klinikoje. Taip taip, toje, kurios dėstytojai išdrįso kritikuoti studentus. Dėstytojai tikrai profesionalūs. Ir klinikos tvarka kol kas visai patinka – pirmiausia praveda paskaitas, o po to jau keliausime į seminarus. Aišku, atsėdėti 7 valandas ir klausyti nėra lengva. Bet ką jau padarysi…Žiūrėsime, kas bus, kai seminarai prasidės.

Kitose klinikose, skaito paskaitas išmėtytai, be sistemos – per darbus detaliai išsinagrinėji temą, o po kelių dienų paskaita būna iš tos temos. Ir dėstytojas skaito lygiai tą patį, ką parašė vadovėlyje. Kokia iš to nauda?  Tada ir nėra studentams motyvacijos eiti į paskaitas…

Mano patarimas. Manau, kad teoriją galim pasiskaityt ir vadovėlyje. Juk iš anksto žinome paskaitų planą. Galbūt verčiau pristatyti įdomesnį klinikinį atvejį, parodyti vaizdinės medžiagos. Jau pykina, kai skaidrės būna copy-paste dėstytojo konspektai. Aišku vaizdinė medžiaga seminarams… Bet ir ten išeina dažniausiai teorijos aptarimas tik.

Dėstytojai

Hmz, kažkaip atėjus į 5 kursą dėstytojai pradėjo į mus žiūrėti kaip į žmones. Bent kol kas :). Aišku negalima spręsti iš vieno ciklo plius kito ciklo kelių dienų. Bent jau dėstytojai laiku ateina arba pasako prieš tai, kad vėluosiu ir paprašo palaukti…  Tiesa, kartais užmiršta į paskaitą atkeliauti ;))). Bet ten daugiau organizacijos klausimas buvo…

Dėl dėstymo kokybės? Vėl gi, vieni šneka migdančiai ir nuobodžiai, kiti moka sudominti. Čia manau, kad yra tiesiog žmogaus problema. Kad ir koks doc. ar prof. būtum, oratorijos menas yra įgimtas arba išugdomas sunkiu darbu.

Labiausai stebina daugelio dėstytojų nenoras dalintis informacija. Skaidrėmis ar kita padaloma informacija yra slepiama. Tiesa, jokios naudos iš jų, jei vadovėlyje viskas tas pats pateikiama, o paskaitas veda iš copy paste į PowerPoint varianto. Bet vis tik galima dag efektyviau pateikti informaciją, kai skaidrėse galima tik pasižymėti tam tikrus teiginius, nereikia visko perrašinėti. Kita medalio pusė – daugelis studentų neina į paskaitas, jei turi skaidres iš anksto.

Dar vienas dalykas nuvylė vaikų ligų klinikoje ir kitose klinikose. Dėstytojai retai kada pasiūlo alternatyvų informacijos šaltinį nei jų parašytas vadovėlis ar paskaitos. Pediatrai ten net uždraudė iš kitur mokytis nei iš paskaitų. Anot jų, kitur daug nesąmonių prirašyta. Gerai, bet tada galima rekomenduoti šaltinius, kur patikima informacija. Taip nėra ugdomas studentų kritiškumasVėl patingi pasistengti…

Seminarai ir praktika

Vis tik man trūksta praktikos. Koks tikslas sėdėti ir pasakoti tai, kas yra vadovėlyje? Verčiau panagrinėti kokį klinikinį atvejį ar ligonį įdomesnį parodyti. Bet daugelis nė nesivargina pasidomėti, kas klinikoje darosi. Tiesa, buvo viena jaunutė akušerijos dėstytoja, kuri apklausas vykdė “turi tokią ligonę, jai yra tas – apie ką galvotum, kokių tyrimų reikia ir kokį gydymą skirtum”. Dar docentas, kuris per tas 4 dienas parodė tiek daug, ko kitiems nepavyko pamatyti per 3 akušerijos savaites.

Bendravimui su palatos gydytojais skyriau atskirtą įrašą… Laimės dalykas pas ką pateksi. Bet KMU yra viena taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas studentas: Jei nori ką nors pamatyti/išmokti – būk švelniai įkyrus, prašyk kad parodytų, vis primink apie save. Tiesa, reikia žinoti, ką reikėtų pamatyt… Žodžiu, be didžiulės iniciatyvos nieko nebus ;).

Ateities perspektyvos

Aš vis dar optimistė :). Tikiu, kad įstosiu į rezidentūrą, tikiu, kad dirbsiu mėgstamą darbą. Pradėjus klinikinius dalykus supratau, kad man patiks mano būsimas darbas. Tiesa, norėčiau daugiau praktiko. Džiugu, kad daugelis dėstytojų sako, kad jei atkeliaujama po paskaitų padirbėti į kliniką, tai niekas neišvaro. Bet iš kur to laiko atrasti…

Manau, kad mėgstamas darbas užgniauš bet kokias abejones… Tiesiog mokausi ir mėgaujuosi ;). Kiek piktina rezidentų diskrimanicija, kurią matau skyriuose, kai kurių gydytojų begalinis nosies užrietimas ir “klanų” sistema – gydytojai savo vaikus kiša į tam tikras pareigas.

Išvados

KMU studijos vyksta tokiu principu – niekas tau nededa į galvą žinių. Reikia aktyviai reikalauti jų. Galiu palyginti tik su Karolio universitetu, kur mokiausi kelis mėnesius. Vis tik ten girdėti dalykai galvoje išliko net iki dabar… Ten dėstytojai draugiškesni, skatina mokytis ne tik privalomus dalykus, daugiau pateikia praktinių pavyzdžių net mokydami ikiklinikinius dalykus. Čia tik retas kuris dėstytojas yra motyvuotas kažko išmokyti. Bet sąlygos tokios, kokios yra ir reikia jomis išgyventi. Vis tik iniciatyvius studentus gydytojai myli ir įvertina ;).

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , ,

(University of Sussex nuotrauka)

Šiandien išlaikiau ginekologijos įskaitą. Pavyko puikiai. Mokiausi galima sakyti saikingai (sekmadienį atsirado net 2 įrašai, tai turbūt aišku, kad mokiausi nedaug). Na, ir man kartais nusišypso sėkmė…

Šiame įraše norėčiau pakalbėti apie pažymius ir jų adekvatumą žinioms. Kuo čia dėta dėstytoja (arba dėstytojas)? Ogi vertina būtent jis.

Šiandien: Laikome mes tą įskaitą. Reikia išspręsti klinikinę situaciją (apibūdinti simptomai, šiek tiek anamnezės, ligonio bendras ištyrimas, kiti svarbūs dalykai). Išspręsti tai reiškia parašyti tyrimų planą, nustatyti diagnozę, pasakyti, su kokiom ligom nesumaišyti bei pasiūlyti gydymą. Na, tokia proto mankštelė vis tik , ne tik aklas kalimas.

Klinikinę situaciją atsiskaitom žodžiu pas vieną iš dėstytojų, kuri vedė seminarus. Taigi atsakinėjam – atsakai beveik idealiai, gauni “puikiai”, kažko nepasakai – 9. Kažko labiau nepasakai – vis tiek 9. Dar labiau neatsakai – vis tiek 9. O visiškai nusišnekėjus, nepasakius diagnozės rašomas 7 ( plius dar buvo pasiūlymas ateiti kitą kartą ir gauti geresnį įvertinimą).

Kodėl aš čia matau problemą?

  1. Pažymiai nėra adekvatūs žinioms – visiškai neišmanant dalyko galima gauti įvertinimą, kuris reiškia “pakankamai”. Taigi kyla klausimas, ar pakanka studentui “bendro išsilavinimo”.
  2. Lieka nuskriausti tie studentai, kurie atsakinėjo ne taip idealiai, o gavo 9. Kodėl ne 10? Juk kažkas dar prasčiau atsakinėjo ir gavo tuos pačius 9. O gal apskritai nevertėjo mokytis savaitgalį ir pasitenkinti 7 galima sakyti už tai, kad buvo ištrauktas lapelis?
  3. Padaroma meškos paslauga ir neišskirstomi studentai pagal gebėjimus. Laimei, tai nėra lemiama įskaita, o tik tarpinis įvertinimas, kuris mažai ką lems. O jei tai būtų lemiamas pažymys Tai kokia prasmė, kad turėsim visi 9-10 neatsižvelgiant į įdėto darbo kiekį, mąstymo sigebėjimus?

Negalime atmesti ir to dalyko, kad vienos klinkinės situacijos išsprendimas neparodo, ar studentas moka visą kursą. Galbūt vienus dalykus suvokė prasčiau, kitus geriau ir t.t. Laimės dalykas… Dar ir laimės dalykas, kokia dėstytoja ir kokios nuotaikos būdama vertins. Bet palikime tai. Turėjom visi vienodas sąlygas – į įskaitą buvo atnešti 9 vienodi vokai, kuriuos išsitraukėm. Privalėjom gerai mokėti visą kursą.

Norėčiau grįžti prie dėstytojos pozicijos. Čia jau jos žodis lemiamas. Kaip jūs vertintumėte dėstytojos poziciją, kuri rašo teigiamą pažymį už gražias akis? Tai gerai ar blogai? Kodėl?

Studentai džiaugasi – visiškai lengvai gauti geri pažymiai, geras kaupiamasis balas. Taigi dėstytoja šiek tiek kilstelėdama studentui pažymį yra “gera”.

Bet ar visi verti to gero kaupiamojo? Juk esame ne būsimi programeriai ar agronomai. Mes esame būsimi gydytojai ir jau studijų metu turėtų mus įpratinti nedaryti klaidų. O yra priešingai – klaidos užglostomos gailesčiu.

Vis tik mano verdiktas yra toks, kad dėstytoja pasielgė netinkamai. Aš pasisakau už kuo didesnį objektyvumą. Jeigu jau studentas “grybauja”, tai reikėų ir parodyti jam. Lygiai taip pat objektyviai vertinti ir geriau atsakinėjačius. O studentams nepatinka tokie dėstytojai…

Idealus dėstytojas privalo suderinti griežtumą, reiklumą, geraširdiškumą ir žinių pateikimo kiekį. Kažkaip man dingsta motyvacija stengtis, kai pažymiai rašomi “iš oro”.

Kokia Jūsų nuomonė? Tai ar šiuo atveju rašymas gero pažymio, neatitinkančio žinių, yra blogai, ar gerai?

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , ,

(ScienceScreenReport nuotrauka)

Žinau, kad mano tinklaraštį skaito nemažai pirmakursių ;). Kaip jum sekasi KMU? Ar dar matot vilties švieselių?  Tikiuosi neišsigandot mokslų, kolių trečią studijų dieną ar kalno kaulų ir draugų iš prozektoriumo ;). O šiaip įrašas ne tik pirmakursiams ;).

Po paskaitų ir laisvu nuo mokslų laiku reikia ne tik miegoti, žiūrėti TV, pliurpti Skype ar valgyti, bet ir užsiimti naudingesne veikla. Kam patinka tas šoks, dainuos, vaidins ir t.t. Yra laisvalaikio ir ne visai laisvalaikio veiklų, kurios naudingos tolimesnei “karjerai”. Apie ką aš?

Šiame įraše norėčiau pakalbėti apie mokslą. Ne, ne knygų kišimą vieną po kitos į jauną galvą, bet apie SMD veiklą. SMD – tai studentų mokslinė draugija. Na, ten mokslas toks labiau popierinis-statistinis, bet juk reikia nuo kažko pradėti.

Kaip SMD veikia?

SMD sudaro moksliniai būreliai (sąrašas čia). Jie vienija viena sritimi besidominčius studentus. Kiekvienas būrelis turi pirmininką iš studentų ir mokslinį vadovą, kažką iš gydytojų ar dėstytojų.

Dar yra SMD valdyba, kurie tvarko būrelių veiklą, organizuoja mokslinę konfernciją kasmet ir daro daug kitų darbų.

Kaip aš galiu dalyvauti SMD veikloje?

Turbūt paprasčiausia yra nueiti į būrelio susirinkimą ir įsirašyti į narius. Rugsėjį ir spalį įvyksta pirmieji būrelio susirinkimai, per kuriuos patogiausia tai padaryti. Visa informacija yra smd.lt skiltyje “Naujienos” ir skelbimų lentoje MLK pirmam aukšte. Taip pat galima parašyti el.laišką būrelio pirmininkui/-ei ir paprašyti priminti, kai bus pirmas susirinkimas.

Turbūt kyla klausimas, ką veikti pirmakursiui klinikinės pakraipos būrelyje… Tikiu, kad kiekvienas vis pamąsto, kokios srites gydytoju norėtų būti. Deja, per pirmus 3 metus tikrosios medicinos teks mažai ragauti. O štai būreliai, pažintis su vyresniais kolegomis yra puiki patirtis. Aišku čia tik mano nuomonė… Bet pati šiek tiek gailiuosi, kad pirmus 3 kursus nelabai į tai dėmesio kreipiau.

Nėra norimo būrelio? Galima įkurti. Tereikia įkalbinti kažką iš gydytojų/dėstytojų būti moksliniu vadovu ir surasti 4 bendraminčius. Žinoma, po to būtina vystyti būrelio veiklą.

Ką galima veikti būrelyje?

Studentai daro ir rašo mokslinius darbelius, o po to dalyvauja mokslinėse konferencijose. Galima tiesiogiai keliauti pas dėstytoją ir sakyti “aš noriu”, bet yra tikimybė, kad išsivarys… O štai atėjus į būrelį jie patys ima ir pasiūlo temas. Beje,  dabartiniai studentai nuo 4 kurso privalės padaryti bent vieną mokslinį darbą iki savo mokslų pabaigos.

O jei nesinoi rašyti mokslinio darbo arba abejojama, belieka dalyvauti būrelio veikloje. Aktyvūs būreliai organizuoja paskaitas, seminarus, klinikinių atvejų pristatymus, praktinius užsiėmimus, budėjimus, akcijas ir t.t. Vienas iš pavyzdžių – tai Neuromokslo būrelio narių surengta Kalėdų šventė vaikams, gulintiems neurologijos skyriuje.

Kiekvieno aktyvumas, idėjos laukiamos. Taigi tai vienas iš būdų realizuoti save. Kad būtų smagu ir įdomu būrelyje nėra vien pirmininko rūpestis. Kiekvienas narys turėtų prisidėti prie veiklos, o ne pasyviai lankyti susirinkimus.

Kokia nauda iš SMD veiklos?

Visų pirma – tai akiračio praplėtimas, kontaktai su bendraminčiais ir dalyko gilesnis suvokimas. Žinoma, ir gerai praleistas laikas. Taip pat udomi mokslinio darbo gebėjimai: litertūros paieška, analizė, darbo organizavimas, statistinių metodų taikymas ir t.t.

Antra, yra toks dalykas kaip motyvacinis pokalbis stojant į rezidentūrą. O paminėjimas, kad aktyviai dalyvauta SMD veikloje – didelis pliusas. Taip pat skaitytos paskaitos, dalyvavimas konferencijose ir t.t. labai pagerina garbių dėdžių ir tetų nuomonę apie kandidato tinkamumą į vieną ar kitą rezidentūrą.

Trečia, kiekvienas padarytas mokslinis darbas, kuris pateko į mokslinę konferenciją, prideda mažytę dalelę balo, kuris skaičiuojamas stojant į rezidentūrą “už SMD veiklą”. Taip pat balų prideda ir parašyti straipsniai į medicininius žurnalus, pirmininkavimas būreliui, veikla SMD valdyboje.

Pagrindinės nuorodos

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , , ,

(Karla. nuotrauka)

… ir labai džiaugiuosi. Ne, dalykas man patiko. Labai įdomu, ypač onkoginekologija, hormonų pokyčiai. Bet skyriuje kaip niekad jaučiausi nulis.

Kai prasilenki su palatos gydytoja ir į “labas rytas” atsakas būna kvaila šypsenėlė. Tiesiog norėtųsi kolegiško bendravimo (kai kurie gydytojai tokie ir yra, bet mažuma).

Kai operacijos metu gydytojas net pamiršta, kad stovi studentai, kuriems galbūt reikėtų kažką paaiškinti, parodyti. Tiesiog esam trukdžiai jų darbui ir tiek.

Kai dėstytoja ateina ir mus laiko kvaileliais, kuriems negalima turėti savo nuomonės.

Kai dėstytojas elgiasi kaip su vaikais. Ir laiko save viršesniu, nuo kurio studentai visiškai priklauso.

Bet yra ir puikių dėstytojų. Gaila, bet jų padrąsinančios šypsenos neatsveria to abejingumo, nereikalingumo jausmo. Užjaučiu rezidentus, kurie matosi, kad yra ujami. Ir džiaugiuosi, kad pirmadienį jau iš ten išnyksiu.

Nežinau, ar grįšiu… (nebent ciklas rezidentūros koks bus arba savo nelaimei išsitrauksiu šitą kliniką per praktikinį egzaminą.

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , ,

(Krista76 nuotrauka)

Iki mokslų liko mažiau nei 2 savaitės. Taigi pradedu patarimų skiltį. Tikiuosi kam nors jie pasirodys naudingi… Iš tiesų gal kiek čia skirta būsimiems kolegoms, kurie dar nesusidūrę su KMU realybe, bet gal ką naudingo atras ir kiti… Vieni patarimai bus susiję su studijomis apskritai, kiti – su tik medicinos studijomis. Matysime  ;)

****

Pirmam patarimui pasirinkau pakalbėti apie konspektus – kaip žinia tai geras dalykėlis, kuris labai praverčia mokantis. Tokie dalykai keliauja iš rankų į rankas, iš kartos į kartą… Tiesa, visa informacija medicinoje daugmaž surašyta kygose/ internete/ dėstytojų skaidrėse. Bet laiko tikrai mažai, todėl kiekvienam dalykui stengiuosi gauti bent šiokius tokius konspektėlius. Dažniausiai tai būna vyresnių kolegų darbas.

Taigi iš kur gauti tokių stebuklų?

1) Pasėdėti po keletą valandų ir pasidaryti pačiai/-am (tai užtrunka tikrai ilgai…);

2) Grupėje/ draugų ratelyje susiskirstyti klausimus ir dirbti kolektyviai – taip, jie pasitiki draugais, jei gerai sutariat;

3) Gauti jau padarytus konspektus iš kitų kolegų ar vyresnių kursų studentų – na, reik turėti draugų, bendrauti, nebijoti pasiprašyti ir pan.

4) Parsisųsti iš interneto, bet čia jie taip paprastai nesimėto… Yra keli variantai.

Vienas iš senesnių – tai bandyti ieškoti per paieškas įvairiouose tinklapiuose, kur talpinami rašto darbai. Tai šperos.lt ir panašūs (ne, tai ne reklama). Na, jei patinka pirkti katę maiše, tai prašom…

Yra keli tinklapiai, kur sudėta šiek tieknformacijos būtent medikams:

  • KMU šperų bazė – nusirašinėti negražu + ten gana sena informacija sukrauta;
  • VU konspektų bazė – laikinai neveikia, galbūt nuo rugsėjo vėl pradės veikti…
  • Ututi.lt – tai visiškai naujas tinklapis, skirtas dalytis konspektais, sukurti grupes, bendrauti ir pan. Ankstesnieji variantai yra geri, bet su tam tikromis išlygomis.. O čia 24 val. pasiekiama informacija. Čia yra KMU MF buveinė, kur sudėta beveik viskas, ko reikia pirmam kursui. Dėkui stropiems pirmakursiams. Aš taip pat šiek tiek sukėliau konspektų. Tai puiki tarnyba, prie kurios vystymosi gali prisidėti kiekvienas. Naujienas galima sužinoti ututi.lt tinklaraštyje.

Taigi siūlau agituoti grupiokus, susikurti grupę ir keistis informacija, nes tik taip galima išlikti šitose KMU medicinos džiunglėse ;).

Kūrėjas parengė gražią prezentaciją, kuri atsako į klausimus kas? kodėl? kaip?

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , , ,

Atvargau KMU MF jau 4 metelius… Per juos teko daug patirti, sužinoti ir kartu į begalę būsimų KMU studentų klausimų atsakyti… Povilas jau rašė apie programuotojo specialybę, o Karolis apie verslo informatiką ir pastatų energetiką. Taigi ir man metas būtų sudėti visas nuotrupas į vieną vietą. Šį įrašą skiriu visiems, kuri naktim sapnuoja baltus chalatus, stetoskopus ar skalpelius ir tiesiog nori studijuoti mediciną KMU.

I. Dar mokykloje: egzaminai ir kitas stuff

1) Kokius dalykus rinktis 10 klasėje, jie noriu į mediciną?

Būtina A lygiu imti biologiją ir lietuvių kalbą, nes šių dalykų egzaminų reikia stojant. Taip pat patarčiau rinktis matematiką ir chemiją A lygiu, nes vieno iš šių dalykų reikia egzamino, o kito metinio pažymio. Ne paslaptis, kad A lygis pakelia metinio pažymio vertę. Liko dar penktas A lygis… Jį galima imti savo nuožiūra arba apskritai nesirinkti. Mano patarimas – užsienio kalba. Gydytojui reikia mokėti anglų kalbą, nes daug literatūros, informacijos ir naujų straipsnių būtent šia kalba.

2) Fizika: imti šį dalyką? A lygis ar B lygis?

Fizikos KMU reikės mokytis. Tai nėra labai jau sunkus dalykas, bet vis tiek būna neišlaikiusių egzaminą. Mano patarimas būtų rinktis fiziką, o lygį turėtų apsręsti meilė fizikai. Šiaip užtenka ir B lygio. Kodėl vis tik verta pasimokyti fizikos? Medicinoj daugybė dalykų paremta šiuo mokslu. Nelabai mylėjau fiziką, todėl labai nustebau, kiek jos nemažai reikia besimokant.

3) Kokių egzaminų įvertinimų reikia? Ko dar reikia?

Savo kalbas grindžiu dokumentu, kuris vadinasi “KMU priėmimo taisyklės” 2009 metais” (2010 KMU priėmimo taisyklės). Kaip jau minėjau, reikia laikyti biologijos, lietuvių kalbos chemijos ir/arba matematikos valstybinius egzaminus. Kodėl valstybinius? Tiesiog į mediciną su kitokiais mažai šansų įstoti. Taip pat bus imamas chemijos arba matematikos metinis pažymys.

4) Kaip sudaromas konkursinis balas?

biologijos egz. x 0,4 + lietuvių k. egz. x 0,2 + chemijos/ matematikso egz. x 0,2 + chemijos/ matematikos metinis paž x 0,2 + papildmi balai*

Nereikia pamiršti, kad už valstybinį prideda +13, už A lygį kažkiek taip pat :). Plačiau: Bendrojo priėmimo taisyklėse.

Taigi tai skaičiukai, kurie nulems, ar lemta mokytis medicinos, ar ne.

Iš patirties žinau, kad patartina turėti bent 90 proc. iš VBE, kad galėtumėte ramiai miegoti ir būti tikri, kad įstosite. Bet šių metų nauja tvarka sumaišė visus iki šiol nusistovėjusius kanonus, todėl belieka laukti rezultatų.

*5) Kas tie papildomi balai?

Ištrauka iš dokumento “Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas“:

Visoms studijų sritims (išskyrus meno studijų sritį):
- tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 5 balai, II vieta – 3 balai, III vieta – 2 balai;
- šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 3 balai, II vieta – 2 balai,
III vieta – 1 balas
(Vertinami tik 11-12 klasių olimpiadų pasiekimai. Už to paties tipo olimpiadą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų tipų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami, tačiau tik vieną kartą.)

6) Kas daroma, kai surenkamas vienodas konkursinis balas?

Iš KMU priėmimo taisyklių:

2.3. Pirmenybė surinkus vienodą balų skaičių.
Bendrojo priėmimo metu, jei pasiekimų įvertinimas pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus sutampa, pirmumo teisę prioriteto mažėjimo tvarka turi tas asmuo, kurio:
- brandos egzaminų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma yra didesnė,
- brandos egzamino, turinčio didžiausią svertinį koeficientą, įvertinimas yra didesnis;

7) Kokia medicinos studijų kaina?

I-IV kursai – 10373 Lt metams, V-VI kursai – 13957 Lt metams (taigi bendra medicinos studijų kaina mokant visą kainą yra 69406 Lt)

II. Jau beveik studentams arba smalsiems moksleiviams. Apie medicinos studijas KMU detaliai

8) Kokia medicinos studijų tvarka KMU?

I kursas – ciklinė sistema. II-VI kursas – probleminis mokymas. I-III kursas yra ikiklinikinės studijos, kai mokomasi bendrųš dalykų. Nuo IV kurso prasideda klinikinės studijos, kai studijos vyksta tam tikros srities klinikoje, bendraujama su ligoniais nemažai ir t.t. Taigi medicinos studijos trunka 6 metus, o pabaigus suteikiamas medicinos magistro išsilavinimas.

9) Ciklai – kas tai?

Pirmais metais daugelis dalykų yra ciklais. Ką tai reiškia? Tai tiesiog vienu metu studijuojamas vienas dalykas, laikomi koliokviumai*, atsiskaitoma kitomis formomis, tada ciklo gale būna egzaminas. Po to prasideda naujas ciklas ir vėl viskas iš naujo… Ciklas trunka dažniausiai 3 savaites, priklausomai nuo kreditų skaičaus. Anatomija būna kiek ilgiau.

Kasdien būna praktikos darbas (aka laboras) + teorinė paskaita. Praktinių darbų lankomumas privalomas, o paskaitų – nebūtinai. Bet patariu lankyti paskaitas. Beje, už nelankymą (“n” raides) gali neprileisti prie egzamino, todėl atsargiai.

*10) Kas per dalykas tas koliokviumas?

Koliokviumas (aka kolis) iš lotynų kalbos išvertus reiškia “pasikalbėjimas”. O be jokių įmantrybių – tai tiesiog kontrolinis darbas universitete. Per ciklą dažniausiai parašomi 2-3 koliai, o tai išeina vidutiniškai kas savaitę.

11) Apie neciklinius dalykus.

Šalia ciklais vykstančių dalykų tenka mokytis ir tokių dalykų, kurių būna po paskaitą kiekvieną savaitę:

- lotynų kalba (I k. abu semestrus)

- užsienio kalba (I-III k.)

- sveikatos ugdymo pagrindai (I k. abu semestrai) – neišsigąskit, tai tokia švelni kūno kultūra. Taip, reikia aprangos, be tikrai nevaikys.

- pasirenkamasis dalykas – būna pateikiama pirmom dienom. Sąrašas kasmet kinta, dažniausiai jie mažai susiję su medicina, bet apie mediciną. Taip pat reikia pasirinkti ir labiau medicininį dalyką, kuris bus kaip ciklas.

12) Kaip vertinami dalykai, arba apie kaupiamąjį balą.

Per kiekvieno dalyko pirmą paskaitą (I kurse ypač) dėstytojas privalo supažindinti studentus su kaupiamuoju balu. Tai reiškia, kad galutinį pažymį sudaro keletas dalių: atsiskaitymai ciklo metu + egzaminas. Kiekvienas kolis lemia tam tikrą dalį galutinio pažymio. Pagal Studijų reglamentą, kaupimasis balas, kuris surenkamas ciklo metu, privalo sudaryti ne mažiau 50 proc. galutinio pažymio.

Dėmesio! Kad prileistų prie egzamino, daugelis katedrų reikalauja, kad būtų išlaikyti visi koliai. Tiesa, pagal studijų reglamentą dedamas bet koks įvertinimas. Labai svarbus aspektas, kad galutiniame įvertinime 4,5 – 4,9 yra neišlaikyta. Privaloma surinkti 5 neapvalinant.

13) Neišlaikiau egzamino, ką daryti?

Pirmam kurse, kai yra kaupiamas balas, leidžia perlaikyti, jei yra surinkta 50 proc. kaupiamojo balo. Reikia parašyti prašymą dekanui, motyvuoti ir egzaminą perlaikyti iki semestro pabaigos.Egzaminą perlaikyti galima 1 kartą.

Nelaikius egzamino dėl pateisinamos priežasties (dažniausiai tai būna liga) reikia rašyti dekanui prašymą, pridėti gydytojo raštą (spec. formos reikia – apie ją info suteiks dekanate) ir egzaminą leis laikyti iki semestro pabaigos. Patogiausia eiti laikyti su kitomis grupėmis, nes retai kada daro atskirus perlaikymus.

Probleminukų (tie, kurie mokosi pagal probleminio mokymosi sistemą) perlaikymų ypatumų nežinau.

14) Probleminis mokymasis – kas tai per dalykas?

Mokausi pagal seną sistemą, todėl galiu papasakoti tik remadamasi draugų pasakojimais. Studijos vyksta modulais – t.y. daug dalykų sujungta pagal bendrą temą (pvz. kvėpavimas, kraujotaka, šalinimas ir t.t.).

Vyksta paskaitos, praktiniai darbai. Akademinei grupei duodama tam tikra problema ir planas, kaip ją nagrinėti. Kiekvienas studentas turi pristatyti dalį tos problemos sprendimo per tutorinę paskaitą (blogas pavadinimas:) ). Vyksta lyg ir diskusija vienu ar kitu klausimu, kur dėstytojas labiau stebi ir prižiūri diskusiją.

Taip pat modulio pradžioje studentai gauna egzamino klausimus. Į dalį jų dėstytojai atsako per paskaitas, kitą dalį reikia susirasti savarankiškai knygose. Vienam egzaminui tenka vidutiniškai 100 klausimų iš įvairių dalykų. Per egzaminą pateikiami 5 klausimai iš šio sąrašo, kurie atsakinėjami raštu. kiekvienas klausimas vertinamas pažymiu, vedamas vidurkis. Egzamino įvertinimas 100 proc. sudaro galutinį įvertinimą.

Plačiau apie probleminį mokymąsi rašoma čia.

15) Akademinė grupė – kokia prasmė?

KMU medikus į grupes suskirsto pagal užsienio kalbą. Tik įstojus reikia laikyti anglų k. testuką (papildomo pasiruošimo nereikia – tiesiog reikia parinkti reikiamus variantus). Pagal šio testuko rezultatus šiek tiek sumėto į grupes, kad būtų daugmaž vienodo lygio. Kitas užsienio kalbas besimokanys keliauja į atskiras grupes.

Grupę sudaro 10-11 žmonių. Vaikinų ir merginų santykis būna 1/3 ir 2/3 :). Daugelis paskaitų ir praktikos darbų vyksta kelioms grupėms iš karto, bet per tutorines, kalbų paskaitas vyksta darbas grupėje.

16) Kas tie srautai?

Kadangi studentų yra ganėtinai daug, tai dėl patogumo visos akademinės grupės suskirstomos į 3 blokus po 9 grupes. I kurse skirtingiems srautams vyksta skirtingos ciklo paskaitos, o vėliau – skirtingi moduliai. Daugiausia bendrauti tenka su savo srauto kurso draugais.

17) Studijų įvadas – kas tai per daiktas?

Tai KMU Kalbų katedros dėstytojų sugalvotas dalykas. Per jį supažindinama su studijomis KMU, problemioniu mokymusi, šiek tiek su mokymosi metodais, informacijos paieška, mokslinio darbo pagrindais. Verta nueiti ir paklausyti, nors žinau, kad ne visos dėsytojos įdomiai pasakoja.

18) Ką reikia įsigyti prieš medicinos studijas KMU?

Visų svarbiausia yra baltas chalatas. Jo galima sakyti reikės kasdien. Pvz., į anatomijos praktinius darbus (tiksliau prozektoriumą – čia vyksta anatomijos praktikos darbai, čia sudėti visi preparatai ir muliažai) neįleidžia be balto chalato.

Nežinau, ar dar leidžia preparuoti, bet anatomijai patariama turėti pincetą ir skalpelį. Skalpeliai aštriausi yra tie vienkartiniai arba su keičiamais peiliukais. Anatomijai pasirūpinkit vienkartinėm pirštinėm, nes neleis preparatų čiupinėti plikom rankom. Formalinas vis tik…

Į ligoninę neįleidžia su lauko avalyne. Pirmam kurse teks apsilankyti ir pas ligonius, todėl patariu turėti šlepetes (medicinines ar paprastas įspirtukes). Ligoninėj irgi pravers vienkartinės pirštinės.

O visa kita tradiciškai – sąsiuviniai, rašymo priemonės… :). Dar citologijai-parazitologijai ir histologijai reikės baltų lapų/ piešimo sąsiuvinio ir spalvotų pieštukų. Reikės parodyti šiek tiek meninių sugebėjimų.

Per statistiką reikės skaičiavimo mašinėlės. Per daug skaičiavimo, kad mobiliuoju telefomu būtų patogu naudotis.

Trečiame kurse reikės fonendoskopo ir kraujospūdžio matuoklio – mokys kaip ligonius apžiūrėti. O per chirurgiją teks persirengti visus drabužius ir apsivilkti tas vadinamas “pižamas”.

19) Vadovėlių ir bibliotekos politika KMU?

Ar yra iš ko mokytis? Taip :). Knygų, iš kurių rekomenduoja mokytis, užtenka visiems (su keliom išimtim). Kai kurias laborų knygutes už kelis Lt galima nusipirkti. Taip pat reikia pirkti lotynų kalbos pratybas ir vadovėlį.

Kai kurie dėstytojai duoda savo parengtas skaidres, kurias pasipildžius per paskaitas, visiškai užtenka.

KMU jau porą metų turi puikią modernią biblioteką Klinikų teritorijoj. Čia yra skaitykla, kur smagu mokytis ir vienam, ir su draugais, kompiuteriai bei laisvai prieinamas Wi-Fi visame pastate. Bibliotekoj vyksta ir dalis paskaitų probleminukams.

Chi, geriau viską pamatyti savo akim nei klaustyti mano pasakų, ar ne?

KMU bibliotekos pastatas iš išorės

20) Kur vyksta paskaitos?

KMU turi nemažai padalinių:

- Centrinis pastatas, kuris yra Mickevičiaus g. 9. Čia vyks anatomija, fiziologija, patologinė fiziologija, farmakologija, histologija bei kai kurie pasirenkamieji ir filosofijos dalykai. Visa tai yra centre, kelios minutės nuo Laisvės Alėjos, pakeliui į Akropolį :).

KMU centrinio pastato fasadas Mickevičiaus g.

- KMU klinikos – pagrindinė ligoninė + MLK (mokslinių laboratorijų korpusas), kur vyksta daugelis ikiklinikinių ir klinikinių dalykų. MLK vyksta rugsėjo pirmosios šventė, tai verta įsidėmėti, kaip atrodo pastatas (į dešinę nuo centrinių vartų, praėjus polikliniką)

MLK pastato fasadas, Klinikose

- II klinikinė ligoninė – Šilainiuose. Man ten patinka, nes dėstytojai nuoširdžiai dirba, nepasikėlę dar… Gaila, kad tolokai važiuoti, o ir dalykai tik 2 ten vyksta: Vidaus ligų diagnostikos pagrindai ir Bendroji chirurgija. Tiesa, per probleminį ten per kiekvieną modulį teks važiuoti.

- Kalbų katedra ir Sporto katedra yra 2 bendrabučio pirmam aukšte. Apie bendrabučius vėliau.

21) Kur gyventi, arba apie KMU ir bendrabučius.

Bendrabutyje negyvenu, nes esu kaunietė :). KMU turi 5 bendrabučius. Nr. 1 yra seniausias, vieta – Žaliakalnis (iš tiesų, tai labai strategiškai patogi vieta – laiptukais žemyn ir jau centre, netoli Laisvės Alėjos). Nr. 2 ir 3 yra šalimais, užkilus ant Parodos kalno, arti Ąžuolyno, stadiono, Klinikas galima pasiekti pėstute per 15 min. Nr. 2 pirmam aukšte yra Kalbų katedra bei Sporto salė, o Nr. 3 rūsyje – sporto klubas. Nr. 4 skirtas šeimoms ir rezidentams, todėl labai ramus ir tylus. Čia kartais ir bešeimius studentus apgyvendina, bet labai mažais kiekiais. Jis yra netoli Klinikų (5 min pėstute). Nr. 5 yra šalia Nr. 4. Kambariukai čia nemaži, gyvenama po 2 ar 3, vonia dalijamasi su dar vienu kambariu. Čia gyvena užsieniečiai.

Deja ne visi norintys gauna bendrabučius. Konkursinį balą sudarinėja pagal atstumą kaip toli nuo Kauno gimtieji namai ir kokios tėvų pajamos. Visa info yra KMU SA puslapyje.

Ištrauka iš bendrabučių nuostatų apie reikalingus dokumentus:

4.2. KMU pirmojo kurso studentai, norintys apsigyventi bendrabutyje, iki rektoriaus įsakymo dėl priėmimo į pirmąjį kursą pasirašymo dienos pateikia šiuos dokumentus KMU Studentų atstovybei:

4.2.1. Prašymą rektoriui;

4.2.2. Pažymą apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą;

4.2.3. Pažymą apie paskutinių 3 mėnesių tėvų darbo užmokestį;

4.2.4. Dvi nuotraukas 3 x 4 cm.;

4.2.5. Socialinį remtinumą liudijančius dokumentus (abiejų tėvų ar vieno iš tėvų mirties liudijimus, ištuokos liudijimą, abiejų tėvų, vieno iš tėvų arba paties studento nedarbingumo lygio pažymą).

22) Ką veikti po paskaitų?

O jūs tikėjotės, kad medikai žaliuoja vien nuo mokslų? Tai tikrai netiesa. Taip, mokytis reikia nemažai. Bet gerai suplanavus laiką galima tikrai daug nuveikti. KMU siūlo keletą veiklų, galiu pasakyti, kad visai įdomių. Aš asmeniškai plečiu akirtatį ir dalį laisvalaikio leidžiu su kitų universitetų studentais. Per daug jau to medikizmo aplink :D. Apie studentų organizacijas:

- KMU SA – studentų atstovybė. Tvarko daug reikalų, organizuoja renginius, kartu geria ir šiaip linksmai gyvena. Jei patinka dirbti grupėj, sukti visokius politinius reikalus, turi lyderio ir organizatoriaus sugebėjimų – kaip tik tau ten vieta. Nugi valdžia vis tik :).

- LiMSA – Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija – rengia įvairias socialines akcijas, užsiima šiek tiek prevencija, organizuoja klinikinės praktikos mainus. Gana smagi kompanija ;).

- Choras “Neris” – tiems, kam drambliukai ausyčių nenumynė. Dainuoja, keliauja…

- Tautiniai šokiai “Ave Vita” – nė karto nemačiau… Girdėjau, kad šoka ir labai laukia vaikinų.

- Ateitininkai “Gaja” – keliauja, susitinka, daro akcijas, lanko ligonius, žygiuoja… Tiesiog bendraminčių ratas.

- KMU SMD – studentų mokslinė draugija. Yra atskiri moksliniai būreliai, kurie vienija tam tikra sritimi besidominčius studentus. Galima rengti mokslinius darbus, kurie prideda balų stojant į rezidentūrą.

- LGMOA (Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija, arba tiesiog Oranžiniai) – tai nėra vien KMU organizacija, bet labai laukiami medikai ir ne medikai. Pati 3 metus vilkėjau oranžinius marškinėlius ir dalyvavau aktyviau ar mažiau aktyviai veikloje. Pagrindinis darbas – organizuoti gamtos mokslų olimpiadas (biologijos, chemijos, šiek tiek fizikos), o vėliau atsirado ir šalutinių veiklų: mokymo projektai, mokslo dienos, konkursas “Mokslo TV”, olimpiados.lt ir daug kitų. Kiekvienas čia ras sau veiklos ir kaip realizuoti savo talentus.

23) O kaip su stipendijom?

Jei sekasi mokytis, gali tikėtis gauti skatinamąją stipendiją. Paprasta ji į 130 Lt, o padidinta 195 Lt. Taip pat yra socialinės stipendijos tiems, kas turi teisę gauti paramą (studentai, auginantys vaikus, socialiai remtini, iš daugiavaikių šeimų, kai pajamos neviršija tam tikros sumos). Socialinė stipendija yra 390 Lt. Kadangi viskas skiriama iš vieno fondo ir  socialinėms stipendijoms yra pirmenybė, tai skatinamąsias gauna labai mažas kiekis žmonių. Padidintas stipendijas moka 10 proc. kurso studentų. Plačiau – stipendijų skyrimo nuostatuose.

24) Apie praktinius įgūdžius

Mokantis klininikinius dalykus lygiagrečiai ugdomi ir praktiniai įgūdžiai – pokalbis su ligoniu, apžiūra, tyrimų interpretavimas ir kt. Mano patarimas – reikia kovoti už save, ypač klinikose, būti smalsiam, netingėti, eiti, domėtis, daryti ne tik paskirtus dėstytojo darbus, bet ir kokį rezidentą pasigriebus pasidomėti, kaip ten viskas. Dėstytojai duoda žinių minimumą, kai ką pamiršta paaiškinti, o studentas pats turi likusią dalį sužinoti. Tiesiog pasyvumas čia netinka.

Iš tų 6 studijų metų, 0,5 metų bus skirta praktikai ligoninėje. Tai internatūra. Internatūra susidės iš praktikos vidaus ligų skyriuje, chirurgijos skyriuje, vaikų ligų ir/ arba ginekologijos skyriuje. Nuo šių metų – tai studijų dalis, nėra mokama interno stipendija. Po internatūros laikomas praktinių įgūdžių egzaminas ir išduodamas pažymėjimas.

25) Kas būna po 6 kursų? Apie rezidentūrą.

Išlaikius visus egzaminus ir gavus diplomą dažniausiai stojama į rezidentūrą. Tai 2-6 metų praktika, po kurios išduodama gydytojo licencija. Rezidentai – tai jauni gydytojai, kurie dirba vadovaujami patyrusio gydytojo. Rezidentūroje pasirenkama konkreti specialybė. KMU rezidentūrų sąrašą galima rasti čia. Žinoma, galima stoti ir į VU MF rezidentūras.

Į rezidentūrą taip paprastai nepriima. Kadangi dažniausiai būna tik kelios vietos tam tikros specialybės, vyksta konkursas. Konkursinis balas sudaromas iš bendro studijų vidurkio, profilinių dalykų pažymių, baigiamojo egzaminio įvertinimo, internatūros egzamino įvertinimo, balai už mokslinius darbus ir motyvacinio pokalbio balas. Taigi kiekvienas “nuopelnas” yra labai svarbus, kaip ir kiekvienas pažymys, todėl verta stengtis jau nuo 1 kurso.

Naudingos nuorodos:

www.kmu.lt

www.kmusa.lt ir KMU SA forumas

Projektas UsuO – aplankyk KMU su ten studijuojančiu studentu

dar apie studijas KMU

probleminio mokymo puslapis

KMU studijų reglamentas – pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis studentų ir dėstytojų santykius

KMU laikraštis “Ave Vita

KMU Klinikos

konspektų bazė ututi.lt

Rezidentų forumas

Taigi tiek žinių… Tikiuosi šiek tiek aiškiau pasidarė, kas tas KMU baubas ;). Labai norėtųsi su savo skaitytojais susitikti Klinikų koridoriuose (ne, ne kaip su liginiais, o kaip su kolegom), nes kitais metais ten daugiausia ir “bazuosiuosi”.

KMU klinikų centrinio pastato fasadas ir fontanas

Iškilo klausimų? Rašyk komentarą ir pasistengsiu atsakyti.

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , , , ,

Aš iki šio tuo negaliu patikėti… Atrodo, kad visai neseniai įstojau, rektorius man spaudė dešinę ir įteikė LSP, o jau didesnę pusę bendrųjų studijų įveikiau. Kokie buvo šie mokslo metai?

Visų pirma – jau įsivažiavau į klinikines studijas, kai išdidžiai žygiuodavau su fonendoskopu ir smagiai spaudydavau savo kraujospūdžio matuoklio “kriaušę” bei klausydavausi bobulyčių istorijų. Čia visokiausių istorijų irgi pripasakojau…

Šiame įraše norėčiau apžvelgti trumpai dalykus, kuriuos praėjau, kokį įspūdį paliko, kokias pamokas išmokau.

Endokrinologija – pirmas ciklas. Baukščiai žengiau į palatas… Užtat pabudėjau su legendiniu rezidentu Jonuku ;). Na, likau nieko nesupratus apie tą endokrinologiją, užtat nusprendžiau jos vengti ateityje.

Nefrologija – supratau, kad KMU dėstytojomis gali dirbti ir vištos. Taip, mums dėstė viena tokia blondinė… Žodis į šalį nuo konspektų – ateisi laikyti kitą dieną. Ko išmokė? Kalti ir vertinti šlapimo tyrimą. Ai, vienintelėje klinikoje vizitacijos taip stropiai vyksta su docente.

Hematologija – toks atsipalaidavimo ciklas, bet kartu ir mane labai sudominęs dalykas. Dėstytojas – toks filosofiškai nusiteikęs, gyvenantis “vabaliukų pasaulyje”… O aplink bėgimas, skubėjimas, ligoniai net koridoriuose besilašinantys vaistus. Be to klinikos vadovė – tai kietas riešutėlis.

Gastroenterologija – supratome, ką reiškia užsiėmę dėstytojai, kurie pasako studentams “laukit” ir nueina savo darbų daryti. Pats dalykas toks weu – endoskopijos, sutrikęs virškinimas ir visi kiti malonumai. Užtat pripratau ramiu veidu klausinėti šlykštokų dalykėlių

Taigi šitie 4 dalykai sudarė vieną egzaminą, kuris vadinosi “II Vidaus ligų blokas”. Per jį gavau pamoką visam gyvenimui – neškis “šperas” visur, galbūt bus proga jomis pasinaudoti.

Infekcinės ligos – savotiškai įdomus ciklas, jei ne žarnyno infekcijos. Visai kitokia aplinka, visuotinis taupymas (nors apie krizę niekas nešnekėjo), pagarba studentams ir įdomusis profesorius Laiškonis.

Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija – pats lengviausias ciklas. Che, jei būtų reikėję visa tai išmokti, tai pažaliuočiau… Laimei, rašė įskaitas už lankomumą ir per daug neskriaudė. Buvo galima ir mylimą knygą paskaityt, kai aiškina ten apie visokius pjūvius ir įrankius. Nusprendžiau, kad chirurgija ir pjaustinėjimai – ne man ;).

Medicinos etika ir klinikinė psichologija – gal ir įdomus dalykas, bet absoliučiai neleidžia turėti savo nuomonės etikos klausimais. Na, bet psichologijos kelios paskaitos buvo puikuis. Ypač vieno dėstytojo. Jis vienintelis susilaukdavo plojimų.

Psichiatrija – tai ciklas, kurio metu teko daug ką permąstyti: supratimą apie žmogų, jo psichiką, žmogaus “normalumą” ir pamačiau to, ko nemačius… Kai žmogus tampa kažkuo kitu. Ir… nuo sveiko proto iki beprotybės yra tik vienas žingsnelis.

Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija – uch, smagus ciklas su smagiais dėstytojais. Dalykas apie plaučius ;). Nepatiko tik amžinas stypsojimas koridriuje, nes tiesiog anksčiau baigdavom darbus ir reikėdavo laukti dėstytojų. O ten tik darbas verda… Imunologiją ir alergologiją dėstė gydytoja ir mokslininkė, kuria labai žaviuosi. Tiesa, ji griežta ir reikli, bet manau, kad tokie dėstytojai ir turi būti.

Reumatologija – mokiausi pas klinikos vadovę. Uch, moteriškė ;). Bet dėstytoja tikrai gera. Nešvaistė mūsų laiko, daug papasakojo, nemažai parodė… Maniau, kad nepatiks, bet šiaip nespjaučiau į šitą mokslą. Sisteminės ligos ir vaskulitai yra be galo įdomu (nugi imunologija, mano sena meilė :)).

Fizioterpaija – 3 dienos, daug teorijos. Tiesa, dalykas įdomus, labai svarbus, bet skiriama labai mažai laiko. Patiko laikyti įskaitą – sukonspektuoji knygą, o dėstytoja vis tiek randa prie ko prikibti…

Kardiologija – sunkus ciklas… Apie tai jau rašiau čia ir čia. Ne, tikrai iš manęs kardiologės nebus…

Odos ligos (dermatologija) – keista klinika… Turbūt vienintelėje leido nusirašinėti ir net paskatindavo. Čia 10 turėdavo nė kiek neišmanatys apie odos ligas. Gydytojai vaidindavo užsiėmusius. Manau, kad tai dalykas, kuriame galima labai daug pamatyti, o mačiau mažiausiai per visus ciklus. Tik kaliau visokias pūsleles, papules, plokšteles…

Taigi tikrai įdomūs metai buvo. Daug pamąstymų, apsisprendimų, nuveiktų darbų… Teko apleisti keletą laisvalaikio dalykų, teko susidėlioti prioritetus, teko nusivilti… Esu labai patenkinta, kad į savo “gerų darbų” krepšelį įsimečiau 2 perskaitytus pranešimus, dalyvavimą 1 įdomioj ir rimtoj konferencijoj ir dar didesnę meilę medicinai.

V kursas žada būti tikras išbandymas… Iki pat liepos 1 d. teks rimtai plušėti. O dar norisi tiek nuveikti, tiek patirti “kol jauna” (aš kalbu apie popaskaitinę veiklą). Bet jau vėl laukiu studijų (taip, aš darboholikė).

Patiko? Paskleisk:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • email
  • FriendFeed
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Tumblr

Post to Twitter Tweet This Post

, , , ,