(iš nj.com)
Prisimenate “Ligoninės priimamąjį“? Na, aš su juo augau, maniau matanti realų gydytojų darbą, kuris mane be gal0 žavėjo. Prisimenu, kad tie vakarai, kai rodydavo šį filmą tapdavo ypatingi – nereikėdavo anksti eiti miegoti, o ir buvo galima įsijausti į kiekvieną diagnozę ar atvejį :). Na, kai stojau į mediciną, tai žinojau, kad ne taip lengva ataivinti žmogų, kaip matydavau ekrane ir kad dažnai “stebuklų” nebūna…
Kodėl aš prisiminiau šitą filmą? Noriu pakalbėti apie priėmimo skyrių, tą mistišką vietą, kur tiek daug nutinka… Kaip tik šiandien per budėjimą aplankiau šią vietą. Klinikų priėmimo skyrius labai modernus, šiuolaikiškas, labai primena tą iš filmo. Tik kad gydytojai kiek kitokie… Pavargę, kiek piktoki ir nenugrimuoti lyg aktoriai.
Veiksmo yra visokio… Nuo babyčių, atvežtų greitosios, nes joms kazkas bloga iki partrenktų automobilų žmogelių… Nuo praskeltų pakaušių iki 3 balų komos ligonio, kurį gaivinti sulekia visas personalas… Buvo keletą akimirkų ramu… O po to kai privežė, nebeužteko gydytojų.
Taigi su rezidentu susiuvom galvą kažkokiam nelaimėliui… Tas sunkusis ligonis komoj buvo intubuotas, atgaivintas ir išvežtas į reanimaciją… O dar kur visi kiti… Ir tai tik trumpas poros valandėlių tarpas. Hmz, gal vis tik filme ne taip daug melavo…
Iš tokių smagesnių dalykų – terminas “šnapsinis kraujas”. Tai tyrimas imamas nustatyti alkoholio kiekį kraujyje… :).
