Gegužės 6 d. buvo skaitomas pranešimų ciklas apie plaučių vėžį. Ruošiausi apie biologinę plaučių vėžio terapiją. Kaip visad pateikiu pranešimo skaidres:
Ryte taip buvo sunku keltis iš lovos… Tragiškai :). Jau kurpiau mintyse nėjimo į paskaitas planus, bet vis tiek išsiritau iš lovos, susitvarkiau ir aštuntą jau buvau klinikose. Maniau, kad pabūsiu penkminutėje ir skuosiu namučių miegoti.
Penktminutė buvo įdomi, nes pristatinėjo klinikinį atvejį. Man patinka klinikos, nes čia gydytojai vienaip ar kitaip “šviečiasi” – antradieniais būna klinikiniai atvejai, o ketvirtadieniais – paskaita kokia nors įdomia tema.
Po penkminutės nuėjau pas savo ligonę. Tokią mielą bobulytę, kuri pasidžiaugė, kad gerai jaučiasi, kad ligoninė jai padėjo. Mėgstu tokius pozityvius ligonius.
Nusprendžiau įkišti nosį į bronchoskopijų kabinetą. Ir bingo, kaip tik buvo planuojamas naujas ypatingas tyrimas, kuriam ir paskirtas šis įrašas.
Kodinis pavadinimas “EBUS’as” išverčiamas kaip endobronchinis ultragarsas (angl. Endobronchial Ultrasound). Tokį dalyką atlieka jau apie 2-3 savaites klinikose. Mūsiškiai pulmonologai aplenkė Santariškes ir net visas Baltijos valstbes įsigydami aparatūrą ir išmokdami, kaip atlikti tai. Labai norėjau pamatyti šią procedūrą, taigi šio ciklo lūkesčiai išsipildė.
Kodėl naudingas šis tyrimo metodas? Visų pirma, apžiūrėti, kas yra už broncho sienos. O ši savybė labai palengva biopsijų paėmimą ir padidėjusių plaučių limfmazgių. Anksčiau tai buvo daroma aklai per bronchoskopiją. Tai reiškia, kad galima lengvai perdurti kraujagyslę ir sukelti kraujavimą į plaučius. Na, tikrai nemiela…
Kodėl rekia tirti padidėjusius limfmazgius? Visų pirma – dėl vėžio metastazių. Onkologai ir gydytojai pulmonoloigai skaičiuojha pakenktus limfmazgius ir nustato vėžio stadiją. Taip pat yra dar keletas ligų, kai padidėja limfmazgiai ir biopsija tiksliausiai atsako į klausimą, kokia tai liga. Atliekant biopsiją, tiksliai matoma, kur bedama adata, kaip ji giliai, kaip ji juda. Pati savom akim mačiau.
Kokie EBUS’o ypatumai? naudojamas tradicinis bronchoskopas – vamzdelis su kamera ir šviesele, bet bronchoskopo gale yra mažas ultragarso daviklis, kuriam susilietus broncho siena, matomas ultragarsinis vaizdas. Per bronchoskopą galima įkišti adatą ir paimti biopsiją. Ligoniui šis tyrimas daromas suleidus mikdomųjų, bendrinėje nejautroje. Dabar keletas vaizdų:
Bronchoskopas paruoštas tyrimui:

Bronchoskopo galiukas su ultragarso davikliu ir biopsine adata
Ultragarsinis vaizdas. Kairėje tarp rodyklių yra limfazgis, o dešinėje matoma biopsinė adata
Mano įspūdžiai. Ne aš viena tokia smalsutė buvau. Prisirinko gydytojų – ir pažiūrėti, ir asistuoti. Procedūrą atliekančiam gydytojui sunkiai sekėsi įvesti bronchoskopą, bet viskas galiausiai pavyko gerai. Ligoniui buvo padidėję daug limfmazgių tarpuplautyje, gydytojams nepavyko nustatyti priežasties, todėl buvo nutarta paimti jų biopsiją. Mačiau panašų vaizdą, koks yra viršuje – limfmazgį, kraujagysles ir biopsinę adatą. Aišku visas “smagumas” gydytojui, kuris valdo bronchoskopą.
(Paveikslėliai ir daugiau info iš čia)
Šiandien 3 laisvas "Klinikinio darbo" valandas praleidau poliklinikoje, kurios praėjo gana greitai. Na, ligoniai įvairūs, daugiausiai "nuolatiniai". Mažai apie juos žinojom, teko vis klausinėti. O viena ligonė vainikavo visą dieną ir šią pasirenkamojo dalyko savaitę.

Dėstau: pensininkė moteriškė įeina į kabinetuką nešina maišeliu, kitu maišeliu ir puokšte narcizų. Dešinė ranka nukarusi, apsivilkusi keistu senamadišku šiltu megztiniu. Na, eilinė serganti bobutė… Jau tik įėjus laikėsi gana aukšai nosį pakėlusi, šnekėjo spigiu balseliu… Šiek tiek reikalaujamai. Atnešė savo rentgeno nuotraukų, "skreplių" ištyrimui… Ir pasirodyti :). Nuotraukas atidavė aprašyti ir išsiuntė ją į koridorių. Gydytoja aiškiai susinervino pamačius, kas atėjo… Tiksliau jau susinervino, kai kortelę atnešė sesutė ir pasakė, kad ši ponia laukia.
Priėmėm dar porą ligonių į tarpą, sugrįžo nuotraukos su aprašymais… Pakvietė ponią . Na, tada ir prasidėjo viskas… Iš pradžių ji sėdėjo, gydytoja paaiškino, kad nuotraukose nieko blogo nėra, kad reikėtų tęsti jau skirtus vaistus ir pan. Ponia pradėjo rėkti, kad jai labai blogai, kad jinai dūsta, kad jai reikia kompiuterinės tomogramos, magnetinio rezonanso ir šiaip reikia. Gydytoja ir rezidentė iš pradžių ramiai aiškino, po to gydytoja balsą pakėlė šiek tiek, pasakė, kad eitų pas kitus gydytojus…

Gydytoja paklausyti susiruošė, pakėlė jos super šiltą megztinį, o ten ji dar nežinia kiek visko prisirengus… Plaučiai švarutėliai, jokių karkalų. Ponia susitvarkė ir liko stovėti… Kai sužinojo, kad jai nieko nėr ir kad jokių tyrimų neskirs, pradėjo šaukti. Gydytoja jau galutinai susinervino, parašė atsakymą, o jinai niekur nesiruošė eiti ir toliau šaukė, kaip jai negerai, kaip jinai dūsta rytais ir pan. Gydytoja su rezidente parašė dar vieną vaistą, kuris plečia bronchus. Ne, jai netiko. Sako žiūrėkt ir atsiurbkit "su lempute" (bronchoskopija). Gydytojos paaiškino, kad tik diagnostikos tikslais daro bronchoskopijas dabar ir čia viskas aišku. Ponia neatstojo… Tada papasakojo apie galimus padarinius.O iš tiesų tai baisiai nemaloni procedūra, kurią matote apačioje.

Neišgąsdino… Toliau rėkė, reikalavo tyrimų, gydymo ir dar visko. Ir taip 30 min kažkur… Be perstojo. Astma sergnatis žmogus, kuriam netinkamas gydymas nemanau, kad ištvertų tiek. Taigi nemanau, kad jinai apskritai serga…
Galiausiai išėjo į koridorių… Pamąstyt, ar jai reikia tos bronchoskopijos. Tai taip pagaliau ji buvo išprašyta iš kabineto… Koridoriuje ligoniai visi sėdėjo išsigandę… Gydytoja sakė, kad praeitą kartą ir koridoriuje skandalą sukėlė.
Uch, nežinočiau, ką su tokia agresyvia ligone daryti… O žinau, kad tokių bus ir nemažai. Vis tik ji yra ligonė ir tas jos agresyvumas, ligų ieškojimas yra ne kas kita kaip liga. Psichikos. Deja, ji nebendradarbiavo su psichiatrais.
Iš tiesų gydytoja galiausiai šiek tiek prarado savitvardą, išėjo ir kabineto. Liko rezidentė, mes ir seselė… Vis tik žaviuosi visais, kas tvarkėsi su ponia . Labai gera pamoka, kad ir tokių ligonių būna, kad reikia nepasimesti.







