(jonathanb1989 nuotrauka)
Tai va, laukėt laukėt naujų įrašų ir sulaukėt ;). O proga tikrai ne eilinė – rimtai sudalyvavau operacijoje. Per chirurgijos ciklą yra privaloma asistuoti. Ką tai reiškia? Na, galimybė prisidėti prie operacijos. Paprastai būna vienas chirurgas ir kitas jam asistuojantis (dažniausia rezidentas). Na, o operuojant skydliaukę, pasitelkiama ir trečia pora rankų – studentas ar studentė.
Šiaip chirurgija nėra mano sritis, bet laukiau, kada galėsiu asistuoti. Iš tiesų stovėti ir žiopsoti nėr taip jau įdomu… O va kai stovi naudingai, tai daug geriau. O dar visas tas pasiruošimas, apsirengimas – pasijaučiau kaip tikra chirurgė :).
Taigi ką teko daryti? Kai chirurgas padaro pjūvį, į žaizdą dedami skėtikliai. Tai ir buvo mano pareiga juos laikyti. Na, drbas ne iš lengvųjų… Vis tik išstovėti reik valanandą ir dar šiek tiek. Po operacijos padėjau sutvarkyti žaizdą, užsiūti. Vis tik nuomonės nepakeičiau – visi tie pjaustymai ne man…
Kaip jau minėjau, buvo operuojama skydliaukė. Ją galima šalinti visą arba dalį. Šiuo atveju šalino tik kairiąją skiltį. Operuoti reikia, kai ji padidėja, kai susidaro “mazgų” (o tai gali būti vėžys). Taigi šiuo atveju turėjome du mazgus. Tik pašalinta skydliaukės skiltis buvo išnešta ištirti mikroskopu – vėžys ar ne vėžys. Tai ir laukėm skambučio su “nuosprendžiu”… Šaunu, kad buvo ne vėžys :).
Pati operacija labai kruopšti – reikia labai atsargiai viską daryti, nes aplink ir nervas, kuris įnervuoja balso stygas, ir kraujagyslėm išraizgyta viskas. Kiekvieną kraujagyslę reikia perrišti, kad tik neprasidėtų kraujavimas. O vietos kakle tikrai nėra daug visokiems manevrams ;).
Būtinai eisiu dar paasistuoti ;). Gal jau su kitu chirurgu. Tieasa, kiekvienas turi savo stilių ir metodus bei darbų eiliškumą. Net nustebau, kad tą pačią operaciją galima atlitki skirtingai.
