(atsiprašau už prastą kokybę – daryta mobiliuku)
Dieną trumpam prisėdau pabloginti prie brolio kompiuterio, taigi šviežiausi įspūdžiai yra čia. O dabar pabandysiu aprašyti visus įspūdžius ir mintis. (Apie ką aš? Login2009)
Nuo pat pradžių… Atlėkėm su broliu šiek tiek pavėlavę. Juostelės dalyvio kortelei buvo pasibaigę, o maišelį tai tik vieną šeimyniškai gavom ;). Maišeliui, tai didelis pliusas – puikus antrinis žaliavų perdirbimas (kas nežino, buvo pagamintas iš 15 min seno laikraščio). Man teko gegužės 5 d. Klaipėdos 15min :). Maišelyje – keli promotion’ai, skins.lt nuolaidų kuponas (gal kam reik? (padovanotas)), antivirusinės kodas, blonknotas, bet be tušinio. Tai jei duodamas blonkonotas, tai etiketas reikalauja ir tušinuko ;).
Patekom į sausakimšą salę. Pribloškė žmonių masė… Visos tribūnos buvo užsėstos, tiesiog miškas žmonių :). Ok, susiradom vietas pradžiai ant laiptelių, nes brautis nesinorėjo, o visi mandagiai prie krašo užsiėmė vietas, tolėliau palikdami tuščią. Arnoldas pristatė pirmąjį pranešėją – žmogų iš “Apple”, kuris kalbėjo kaip iškilo “Obuolys” iš duobės.
Amerikietis Steave Chazin. Tikrai graži prezentacija (cha, padaryta su Keynotes, bet labai profesionaliai), jis moka dirbti su publika, ją pavergti. Nauda? Daug daug pasakyta, daug slaidų parodyta, bet kartu ir nieko neliko galvoje. Ai, dar įkyriai naują projektą reklamavo juokingu pavadinimu dimdim.com. Žmonės gali rengti online konferencijas… Nejaugi nebeliks draugų susibūrimų kur mieste ar kavinukėj? Ne, man jau ir skype užtenka. Ir šiaip pasakojo, kokie “Apple” produktai nuostabūs. Beveik įtikino :).
Po to šnekėjo “Google” žmogus Dmitry Sholomko apie tai, kaip parduoti savo turinį ir prekę. Įdomi prezentacija. Kiek kliuvo greitas šnekėjimas su keistu akcentu, bet nieko :).
Pertrauka. Minia išėjo į foje… Tarp žmonių vaikščiojo didelis ir matomas žmogus iš euroblogas.lt ir dalino vizitines. Che, va čia tai reklama :). Pasigedau savęs reklamavimo… Nė vienas neužsirašė, kas jis toks ant dalyvio kortelės, retas kuris maikute su URL pasipuošė. Na, aš bandžiau pasielgti crazy – vaikštinėjau su fonendoskopu, ant kurio kabėjo mano blogo adresas. Idomu, ar atkreipiau kam nors dėmesį…
Apdovanojimai nustebino :). Pirma, kad žmogus iš Microsoft pavarė reklamos apie ten kažkokį projektą ir kad siųsti pasiūlymus… Ir po to bandė dingti nuo scenos :D. Tai atrodė, kad va būtent ne apdovanojimų teikti susiruošė, o pasireklamuoti. Gerai, kad vedėjai sulaikė. Šaunu, kad sveikasvaikas.lt buvo pastebėtas, nors aš už ManoKnyga.lt sirgau ;).
Po to kaip visad Džiugas įdomiai pašnekėjo apie tinklaraštį kaip socialinį tinklą ir kokia komentatorių padėtis. Užskaitau ;). Pastėbėjau, kad mane komentuoja tam tikra žmonių grupė, o mano blogas orientuotas irgi į tam tikrą žmonių grupę ;). Kuriam socialinį tinklą?
Twitter berniukas Arturs Mednis smagiai ir nuotaikingai priminė, ką jau žinojau ir dar papasakojo naujų dalykų kaip protingai panaudoti twitterį. Įsiminę patarimai: palikti įdomią, užkabinačią žinutę, kai žinai, kad ilgaokai nerašysi, retweet’tinti kitus, skelbti įdomias nuorodas su komentarais, naudotis twitter įrankiais ir pan.
Po to kažkaip neradau, kas man patiktų ir porą prezentacijų tiesiog pravaikštinėjau… Pasigrožėjau nuostabiąja Keynotes šiek tiek… Mane didelė erdvė dažniausiai išvargina.
Sunku buvo rinktis ar Justino tinklaraščių statistiką, ar Jakaterinos su Julium “Gatvės blogą”. Pasirinkau pastarajį :). Ir tikrai nenusivyliau. Rašyti gatvėje blogą ant tam tikro stendo – puiki idėja. Šiek tiek naujienas sekiau tinklaraštyje, o per pranešimą jie gražiai sudėliojo visus akcentus. Galėtų ir į Kauną atkeliauti kažkas panašaus ;).
Po to su broliu persikėlėm į paralelinę konferencijų salytę, kur patogiai įsitaisę išklausėm net 3 pranešimus.
Pirmasis šnekėjo Paulius Rymeikis. Turbūt labiausiai įkvėpęs ir daugiausia minčių sukėlęs pranešimas. Pagrindinė mintis – kad ir ką darytum, kad ir ką rašytum, kažką tai pradžiugins, sudomins, kažkam padės. Kiekvienas projektas, graži iniciatyva visad atras savo nišą. Taigi reikia tikėti tuo, ką darai ir siekti to, ko trokšti. Ir pradžiuginti ar padėti kitam žmogui dažnai užtenka minimalių pastangų… Tai kodėl nepradžuginus kito?
Antrieji šnekėjo tinklaraščio “Dansu dansu” autoriai apie tai, ką žmonės viekia internete. Pasirodo, kad jie ieško informacijos. Tiesiog google visagalė :D. Nors realiai nieko įdomaus nepasakė
Trečias on stage buvo Zbignev iš “Indigo kids“. Linksmai papasakojo apie internto svetainių kūrimą. Kaip turėtų būti ir kaip dažniausiai nutinka, šiek tiek apie dizaino ir idėjos virtuvę. Viskas su subtilaus humoro prieskoniu ir puikiom prezentavimo savybėm.
Po to keliavom pažiūrėti kaip Darius Bagdžiūnas pasakojo apie virusines reklamas. Linksmai įdomiai, vis paskaitinėdamas komentarus, užkabindamas trikojų šunų temą. O pristatė tikrai geras virusines reklamas ;).
Vladas Sapranavičius, žiniasklaidos atstovas lyg ir siūlė bendradarbiauti tinklaraščiams, bet kažkaip jų nelaiko galinga žiniasklaidos jėga. Manau, kad to susiklabėjimo ir jau nebebus, nes vieni nori brangiai parduoti, o kiti – pigiai ar apskritai nemokamai gauti produktą. Tai 2 atskiros šakos ir jungtis greitai turbūt nežada… Na, bet yra blogerių kaip Račas, kuris ir blogina, ir rašo straipsnius (aišku bloginima – tik laisvalaikis).
Galiausiai kalbėjo Leonidas Donskis. Apie privatumą, kaip jis šiom dienom džiaugsmingai parduodamas. Privatumas – tai mūsų prigimtinė teisė, nuo seno labai vertinamas. Patiko toks užbaigimas, lyg priešprieša ir susimąstymas, ką mes čioa išgirdom… Filosofas rėmėsi kitais veikalais, istorine perspektyva. Buvo smagu klausyti. O iš salės pasigirdo komentarai, kad rinkimų agitaciją daro (kaip žinia, į EP kandidatuoja), kad šneka nežinia ką ir pan. Pikta buvo, kad viešai savo neišsilavinimą. Jei nesupranti kai kurių terminų, tai jau tavo išsilavinimo problema, o ne to, kuris šneka ir vartoja terminus, tarptautinius žodžius.
O dabar dar keli pastebėjimai:
- Masiškumas ne į gerą. Daug triukšmo, daug žmonių aplink… Toks vaizdas, kad kai kurie atėjo, nes bus galima pasigirti “buvau Login’e”…
- Organizacija tokia keista… Juk pagal parduotų bilietų skaičių turėjo tikėtis, kiek bus žmonių.
- Nesutvarkytas maitinimas – tuose greito maisto “taškuose” gan gretai baigėsi atsargos. O ir pasiūla – brangus ir vis tas nesveikas greitmaistis. Lyjant lietui nienas nenorėjo kišti nosies laukan…
- Temų ir pranešimų per daug, per trumpos pertraukos. Galiausiai viskas galvoje ima ir susimakaluoja…
- Jei ne laimėti bilietai, tai tikrai nebūčiau mokėjus 50 Lt už bilietą. Vis tik už tokią sumą tikiesi “kažo tokio”, o ne stumdymosi minioje…
Suprantu, kad Arnoldas turėjo asmeninių problemų… Ir visiškai nepiktai aš čia :)
O labai smagu, kad susipažinau su Teta Sigita. Jau seniai norėjau pašnekėti su beveik legendine asmenybe. Labai mielas ir šiltas žmogutis :). Mačiau, aišku, dar daug tinklaraščių guru, bet nepavyko pabendrauti. Brolį turėjau :).
