Aš nesakau, kad ji negera dėstytoja. Tik keistas bendravimas ir požiūris… Taip, mes turime daug mokėti, turime mokytis patys ir pan. Bet mes juk studentai… Juk galim kažko nežinoti, kažką ne visai taip daryti, pamiršti… Ne, tokių dalykų nebūna pas mus. Karo tvarka per darbus :D. Na… bet gal ir gerai – išmoksim ko nors. Tik ne vusi grupės žmonės tą suvokia ir dėl 1-2 žmonių kenčia visa grupė. O jai patinka mus vaikyti, mus mokyti, ant mūsų šaukti ir mum aiškinti kas ir kaip… Taip gaunasi, kad dažnai gaištamas laikas aiškinantis elementarias smulkmenas, nes vienas iš mūsų to nežinojo/ nemokėjo.
Apskritai ta dėstytoja tokia keista asmenybė. Tokia choleriško charakterio, dažnai susidaranti savo išankstinę nuomonę, kurią sunku pakeisti. Ir ji labai visad teisi būna. Pirmą dieną
Šiandien kaip ir visad dave 2 ligones, kuriuos reikėjo apklausti, ištiriti, nustatyti diagnozę (o mes ėjom net ir ligos istorijos saviškės ligonės neskaitę). Mūsiškė ligonė buvo labai miela, bendraujanti, gražiai viską papasakojo… :). Ok, diagnozę nustatyti buvo tikrai nesunku, nes labai tipiškais dalykais skundėsi. Esmė ta, kad po to dėstytojai turėjom pasakoti apie savo ligones. Teko kartoti tol, kol viskas bus taip, kaip ji norėjo. O kai kas nesugebėjo ir tokio elementaraus darbo atlikti… Taigi stovim mes koridoriuje, dėstytoja visaip aiškina, rėkia… Turbūt vaizdelis buvo tikrai juokingas… :D. O stovėjom prie savo mokymo kambario durų. Matyt specialiai viešai norėjo mus išjuokti…
Hmz, o prie ligonio… Visai komedijos :). Taip, mum reikia išmokti visų šitų dalykų, bet… Kažkaip ne toks būdas pasirinktas. Visada jaučiasi maža pašaipėlė balse.
O į klausimus tai nemėgsta ji atsakinėti… Kažkaip parodo, kad kokie kvailiai esam, jei tokių dalykų klausiam…
Dabar mąstau, koks geras dėstytojas turi būti… Ar reiklus, ar draugiškas, ar paslaugus, ar daug aiškinti, ar spausti studentus, ar bendradarbiauti su studentais, ar … Kokia tavo nuomonė?
