Aš iki šio tuo negaliu patikėti… Atrodo, kad visai neseniai įstojau, rektorius man spaudė dešinę ir įteikė LSP, o jau didesnę pusę bendrųjų studijų įveikiau. Kokie buvo šie mokslo metai?
Visų pirma – jau įsivažiavau į klinikines studijas, kai išdidžiai žygiuodavau su fonendoskopu ir smagiai spaudydavau savo kraujospūdžio matuoklio “kriaušę” bei klausydavausi bobulyčių istorijų. Čia visokiausių istorijų irgi pripasakojau…
Šiame įraše norėčiau apžvelgti trumpai dalykus, kuriuos praėjau, kokį įspūdį paliko, kokias pamokas išmokau.
Endokrinologija – pirmas ciklas. Baukščiai žengiau į palatas… Užtat pabudėjau su legendiniu rezidentu Jonuku ;). Na, likau nieko nesupratus apie tą endokrinologiją, užtat nusprendžiau jos vengti ateityje.
Nefrologija – supratau, kad KMU dėstytojomis gali dirbti ir vištos. Taip, mums dėstė viena tokia blondinė… Žodis į šalį nuo konspektų – ateisi laikyti kitą dieną. Ko išmokė? Kalti ir vertinti šlapimo tyrimą. Ai, vienintelėje klinikoje vizitacijos taip stropiai vyksta su docente.
Hematologija – toks atsipalaidavimo ciklas, bet kartu ir mane labai sudominęs dalykas. Dėstytojas – toks filosofiškai nusiteikęs, gyvenantis “vabaliukų pasaulyje”… O aplink bėgimas, skubėjimas, ligoniai net koridoriuose besilašinantys vaistus. Be to klinikos vadovė – tai kietas riešutėlis.
Gastroenterologija – supratome, ką reiškia užsiėmę dėstytojai, kurie pasako studentams “laukit” ir nueina savo darbų daryti. Pats dalykas toks weu – endoskopijos, sutrikęs virškinimas ir visi kiti malonumai. Užtat pripratau ramiu veidu klausinėti šlykštokų dalykėlių
Taigi šitie 4 dalykai sudarė vieną egzaminą, kuris vadinosi “II Vidaus ligų blokas”. Per jį gavau pamoką visam gyvenimui – neškis “šperas” visur, galbūt bus proga jomis pasinaudoti.
Infekcinės ligos – savotiškai įdomus ciklas, jei ne žarnyno infekcijos. Visai kitokia aplinka, visuotinis taupymas (nors apie krizę niekas nešnekėjo), pagarba studentams ir įdomusis profesorius Laiškonis.
Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija – pats lengviausias ciklas. Che, jei būtų reikėję visa tai išmokti, tai pažaliuočiau… Laimei, rašė įskaitas už lankomumą ir per daug neskriaudė. Buvo galima ir mylimą knygą paskaityt, kai aiškina ten apie visokius pjūvius ir įrankius. Nusprendžiau, kad chirurgija ir pjaustinėjimai – ne man ;).
Medicinos etika ir klinikinė psichologija – gal ir įdomus dalykas, bet absoliučiai neleidžia turėti savo nuomonės etikos klausimais. Na, bet psichologijos kelios paskaitos buvo puikuis. Ypač vieno dėstytojo. Jis vienintelis susilaukdavo plojimų.
Psichiatrija – tai ciklas, kurio metu teko daug ką permąstyti: supratimą apie žmogų, jo psichiką, žmogaus “normalumą” ir pamačiau to, ko nemačius… Kai žmogus tampa kažkuo kitu. Ir… nuo sveiko proto iki beprotybės yra tik vienas žingsnelis.
Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija – uch, smagus ciklas su smagiais dėstytojais. Dalykas apie plaučius ;). Nepatiko tik amžinas stypsojimas koridriuje, nes tiesiog anksčiau baigdavom darbus ir reikėdavo laukti dėstytojų. O ten tik darbas verda… Imunologiją ir alergologiją dėstė gydytoja ir mokslininkė, kuria labai žaviuosi. Tiesa, ji griežta ir reikli, bet manau, kad tokie dėstytojai ir turi būti.
Reumatologija – mokiausi pas klinikos vadovę. Uch, moteriškė ;). Bet dėstytoja tikrai gera. Nešvaistė mūsų laiko, daug papasakojo, nemažai parodė… Maniau, kad nepatiks, bet šiaip nespjaučiau į šitą mokslą. Sisteminės ligos ir vaskulitai yra be galo įdomu (nugi imunologija, mano sena meilė :)).
Fizioterpaija – 3 dienos, daug teorijos. Tiesa, dalykas įdomus, labai svarbus, bet skiriama labai mažai laiko. Patiko laikyti įskaitą – sukonspektuoji knygą, o dėstytoja vis tiek randa prie ko prikibti…
Kardiologija – sunkus ciklas… Apie tai jau rašiau čia ir čia. Ne, tikrai iš manęs kardiologės nebus…
Odos ligos (dermatologija) – keista klinika… Turbūt vienintelėje leido nusirašinėti ir net paskatindavo. Čia 10 turėdavo nė kiek neišmanatys apie odos ligas. Gydytojai vaidindavo užsiėmusius. Manau, kad tai dalykas, kuriame galima labai daug pamatyti, o mačiau mažiausiai per visus ciklus. Tik kaliau visokias pūsleles, papules, plokšteles…
Taigi tikrai įdomūs metai buvo. Daug pamąstymų, apsisprendimų, nuveiktų darbų… Teko apleisti keletą laisvalaikio dalykų, teko susidėlioti prioritetus, teko nusivilti… Esu labai patenkinta, kad į savo “gerų darbų” krepšelį įsimečiau 2 perskaitytus pranešimus, dalyvavimą 1 įdomioj ir rimtoj konferencijoj ir dar didesnę meilę medicinai.
V kursas žada būti tikras išbandymas… Iki pat liepos 1 d. teks rimtai plušėti. O dar norisi tiek nuveikti, tiek patirti “kol jauna” (aš kalbu apie popaskaitinę veiklą). Bet jau vėl laukiu studijų (taip, aš darboholikė).
