(University of Sussex nuotrauka)
Šiandien išlaikiau ginekologijos įskaitą. Pavyko puikiai. Mokiausi galima sakyti saikingai (sekmadienį atsirado net 2 įrašai, tai turbūt aišku, kad mokiausi nedaug). Na, ir man kartais nusišypso sėkmė…
Šiame įraše norėčiau pakalbėti apie pažymius ir jų adekvatumą žinioms. Kuo čia dėta dėstytoja (arba dėstytojas)? Ogi vertina būtent jis.
Šiandien: Laikome mes tą įskaitą. Reikia išspręsti klinikinę situaciją (apibūdinti simptomai, šiek tiek anamnezės, ligonio bendras ištyrimas, kiti svarbūs dalykai). Išspręsti tai reiškia parašyti tyrimų planą, nustatyti diagnozę, pasakyti, su kokiom ligom nesumaišyti bei pasiūlyti gydymą. Na, tokia proto mankštelė vis tik , ne tik aklas kalimas.
Klinikinę situaciją atsiskaitom žodžiu pas vieną iš dėstytojų, kuri vedė seminarus. Taigi atsakinėjam – atsakai beveik idealiai, gauni “puikiai”, kažko nepasakai – 9. Kažko labiau nepasakai – vis tiek 9. Dar labiau neatsakai – vis tiek 9. O visiškai nusišnekėjus, nepasakius diagnozės rašomas 7 ( plius dar buvo pasiūlymas ateiti kitą kartą ir gauti geresnį įvertinimą).
Kodėl aš čia matau problemą?
- Pažymiai nėra adekvatūs žinioms – visiškai neišmanant dalyko galima gauti įvertinimą, kuris reiškia “pakankamai”. Taigi kyla klausimas, ar pakanka studentui “bendro išsilavinimo”.
- Lieka nuskriausti tie studentai, kurie atsakinėjo ne taip idealiai, o gavo 9. Kodėl ne 10? Juk kažkas dar prasčiau atsakinėjo ir gavo tuos pačius 9. O gal apskritai nevertėjo mokytis savaitgalį ir pasitenkinti 7 galima sakyti už tai, kad buvo ištrauktas lapelis?
- Padaroma meškos paslauga ir neišskirstomi studentai pagal gebėjimus. Laimei, tai nėra lemiama įskaita, o tik tarpinis įvertinimas, kuris mažai ką lems. O jei tai būtų lemiamas pažymys Tai kokia prasmė, kad turėsim visi 9-10 neatsižvelgiant į įdėto darbo kiekį, mąstymo sigebėjimus?
Negalime atmesti ir to dalyko, kad vienos klinkinės situacijos išsprendimas neparodo, ar studentas moka visą kursą. Galbūt vienus dalykus suvokė prasčiau, kitus geriau ir t.t. Laimės dalykas… Dar ir laimės dalykas, kokia dėstytoja ir kokios nuotaikos būdama vertins. Bet palikime tai. Turėjom visi vienodas sąlygas – į įskaitą buvo atnešti 9 vienodi vokai, kuriuos išsitraukėm. Privalėjom gerai mokėti visą kursą.
Norėčiau grįžti prie dėstytojos pozicijos. Čia jau jos žodis lemiamas. Kaip jūs vertintumėte dėstytojos poziciją, kuri rašo teigiamą pažymį už gražias akis? Tai gerai ar blogai? Kodėl?
Studentai džiaugasi – visiškai lengvai gauti geri pažymiai, geras kaupiamasis balas. Taigi dėstytoja šiek tiek kilstelėdama studentui pažymį yra “gera”.
Bet ar visi verti to gero kaupiamojo? Juk esame ne būsimi programeriai ar agronomai. Mes esame būsimi gydytojai ir jau studijų metu turėtų mus įpratinti nedaryti klaidų. O yra priešingai – klaidos užglostomos gailesčiu.
Vis tik mano verdiktas yra toks, kad dėstytoja pasielgė netinkamai. Aš pasisakau už kuo didesnį objektyvumą. Jeigu jau studentas “grybauja”, tai reikėų ir parodyti jam. Lygiai taip pat objektyviai vertinti ir geriau atsakinėjačius. O studentams nepatinka tokie dėstytojai…
Idealus dėstytojas privalo suderinti griežtumą, reiklumą, geraširdiškumą ir žinių pateikimo kiekį. Kažkaip man dingsta motyvacija stengtis, kai pažymiai rašomi “iš oro”.
Kokia Jūsų nuomonė? Tai ar šiuo atveju rašymas gero pažymio, neatitinkančio žinių, yra blogai, ar gerai?
