(Arbron nuotrauka)
Prieš porą savaitėlių rašiau apie stipendijas. Komentaruose išsivystė diskusija apie tai, kad pinigėlių galima “susiveikti” ir derinant darbą su studijom. Šitam reikalui paskyriau atskirą įrašą, nes tikrai nemažai mano kursiokų dirba (o mano grupėj, tai net pusė žmonių).
Šiek tiek dirbu ir aš. Laimei, mano darbas neturi laiko limito, tik terminus. Taigi galima pasirinkti ir susiplanuoti laiką. Tiesiog idealus darbas ;). Aišku atlygis priklauso nuo darbo rezultatų. Tai susiderinti visai man pavyksta. Pirmuose kursuose dirbti turbūt nelabai būčiau pajėgusi. Kiek kitokia specifika, tvarkaraštis ir pan. Be to mokiausi mokytis – tai tikrai svarbu. Ir jaučiuosi dar nemokanti.
Turbūt dirbantys studentai pastebi, kad retkarčiais ima ir nukenčia arba darbas, arba studijos. Hmz, keista, bet dažniau studijos… Gal per daug norima padaryti ir suspėti, gal tiesiog laiko planavimo įgūdžių trūksta. Bet kažkodėl dirbantys studentai mokosi kiek prasčiau nei nedirbandys.
O dirbantis medicinos studentas? Prieš metus kažkaip neįsivaizdavau tokio derinio. Tiesa, nemažai kursiokų buvo įsidarbinę ligoninėje (klinikose daugiausia) jau nuo 2-3 kurso kažkur. Tiesa, ne visu etatu, dirbti naktimis. Kažkodėl toks darbas neviliojo, o prasidėjus krizei tai net ir tokio darbelio nebuvo įmanoma rasti. Galbūt darbas ligoninėje ir gera praktika, susibendravimas su gydytojais ir pan. Yra dirbančių ir visiškai nesusijusį darbą su medicina: nuo pardavėjų iki vadybininkų ir konsultantų.
Daugelis darbo ieškosi, nes nori būti nepriklausomi nuo tėvų finansinės paramos. Vis tik mūsų studijos netrumpos. Juk kiti baigia bakalaurą ir pradeda kurtis gyvenimą. O mes vis dar mokomės “pilnu pajėgumu”. Studijų grafikas ir specifika tokia, kad reikia būti “čia ir dabar” visur, viską pamatyt ir pačiupinėti. Taigi pataritina dirbti po paskaitų. Praktikos darbai pas mus turi tik pradžios laiką, kuris irgi dažnai kinta, priklausomai nuo dėstytojų užgaidų. Pabaiga – kai nebelieka jėgų krutinti smegenis ar domėtis (tiesa, pradžioj mokslo metų būna užrašyta – darbai gali vykti 8-18 val., bet derina atskirai klinikos). Kitas unkumas – daug savarnkiško mokslo. Taigi reikia suspėti ir paskaityti, ir atlikti tai, kas reikia ir pamiegoti…
Taigi dirbti ar nedirbti studijuojant mediciną?
ai as cia tikejausi atsakymo i klausima :)). o mum tai nuo 4 kurso ciklai nuo 8 ryto iki 11 ar puse 12, paskui bendros, i kurias galima kaip ir neiti. tai dirbti visai imanoma :)
[Reply]
Kaip medikei – nemanau kad darbas yra gerai. Ypač jei jis nesusijęs su medicina. Nes medicina yra atskiras dalykas. Tu privalai išmanyti profesija, turi turėti talenta, ir daug praktikos. Medikas turi buti profesionalas ir aukotis dėl savo specialybės…
Nesakau kad mano specialybėje taip nėra. Bet ji labai daug kuo skiriasi. Mediko klaidos – gali kainuoti žmogaus gyvybę… Tuo tarpu Mano, kaip informatiko – tikriausiai tik duomenų bazės nutekėjimo, pašalinimo ir t.t. Nors jei buti paranojiku – duomenų bazės nutekėjimas gali įtakoti ne vieno žmogaus likima. O šimtų tukstančiu…
[Reply]
eziukai Reply:
February 20th, 2010 at 19:36
Hmz, per drąsu teigti, kad mano darbas trukdo man tapti profesionale, neišsiaiškinus, koks tai darbas.
[Reply]
P.s. Shift+Enter komentaruose neveikia. Epic Failure :/
[Reply]
ar noretum savo vaika finansiskai islaikyti iki kokiu 27 metu, kol pabaigs rezidentura? :))
[Reply]
eziukai Reply:
February 20th, 2010 at 19:39
Tai rezidentūroj juk ir algą, ir stipendiją moka ;). Bet esmė ta, kad iki min 24-25 metų, kol baigi 6 medicinos kursus, tenka tėvams ant sprando sėdėti.
[Reply]
gege Reply:
February 21st, 2010 at 19:50
cia klausimas buvo tam va Informatikui :))
[Reply]
Labas, Rasa, šimtas metų :)
Mano Simai kaip tik dabar toks klausimas pasistojo, kad reikia pinigėlių, bet su odontologo studijom, kur praktiškai visos paskaitos privalomos, nelabai gaunasi darbo rast, nes ji nori odontologo padėjėja, o reik licencijos daug kur, kaip supratau.. Bet sakė bandys “po biškį” ieškotis :)
[Reply]
eziukai Reply:
February 20th, 2010 at 19:37
Tikrai, kad šimtas ;). Į odontologų padėjėjus priima ir studentus (bent Kaune). Tai rasti gerą, suderinamą darbą šiuo metu tikrai nėr paprasta.
[Reply]
Pirmuose kursuose tikrai neįsivaizdavau kaip galima dirbt, vėlesniuose tikrai suderinama. Geriausia ir naudingiausia dirbti ligoninėj arba greitojoje medicinos pagalboje – be finansinės naudos gauni ir praktikos..Aišku, nediagnozuoji ir negydai, bet susiduri su įvairiais klinikiniais atvejais (ypač naudinga ekstriniai, kurių įprastai studijų metu mažai pamatysi), su gydytojais dažnai esi pažįstamas ir kaip studentas (jei darbas KMUK), tad kas neaišku paaiškina, pakomentuoja..savotiškas studijų pratęsimas :) galų gale, esi toje aplinkoje, kurioje dirbsi ateityje, tas irgi naudinga.
Žinoma, dirbti pilnu etatu jau sudėtinga, bet 0,5 gana lengvai suderinama, 0,25 – praktiškai ir nesijaučia tas darbas, o alga atstoja ne 1 ir ne 2 stipendijas.
Ar nukenčia studijos? Sunku pasakyt..turbūt kiekvienam skirtingai, juk ne visi vienodai sugeba mokytis, planuotis laiką..taip ir čia. Bet norint, daug kas įmanoma.
[Reply]
eziukai Reply:
February 20th, 2010 at 19:43
Pritariu tau. Bet kita šio darbo pusė – tai koridorių ir palatų plovimas bei patalynės keitimas, ligonių slaugymas. Priklauso, aišku nuo skyriaus. Aišku kas ko nori – aš žinau, kad greičiausiai dirbsiu su ambulatoriniais ligoniais. Tai visko rezidentūroje prisižiūrėsiu.
Grupiokas tokį darbą dirba visu etatu dirba… Jaučiasi.
[Reply]
galahed Reply:
February 20th, 2010 at 21:32
Taip, skyriuose dirbant mažiau tos medicininės praktikos, kokios mes tikimės, daugiau slauga ir tas darbas tikrai nelengvas. Pats irgi dabar tokio nesirinkčiau. Yra geresni variantai – operacinės, priėmimo skyriai, greitoji, ten slaugos nėra. Tačiau, žinoma, turi būt urgentika prie širdies daugiau mažiau..
[Reply]
Dirbau apie metus, 0,5 etato pardavėja-konsultante. Pagrindinis stimulas tai daryt, aišku, buvo pinigėliai, tačiau vis sukirbėdavo kirminėlis, kad tas 20val per savaitę skiriu visai su medicina nesusijusiam dalykui, taip pat dažnai jausdavau nuovargį, kuris mokytis tikrai nepadėjo, nes ne itin daug laisvo laiko likdavo. Tačiau vistiek galvoju, kad jei labai nori tai viską įmanoma suderint. Nors va dar pagalvojau, kad net ir dirbant ne medicininį darbą susidurdavau ir pabendraudavau su gan nemažai mano būsimosios profesijos atstovų – ir nebūtinai vien apie orą:)
[Reply]
Nežinau, kaip KMUK, bet VUMF nuo trečio kurso tikrai galima dirbti (jeigu nori). Gali paaukot vieną kitą balą, tačiau nereikia plėšti iš tėvų (juk jie irgi gyventi nori).
O šiaip rekomenduoju eit į farmacines kompanijas dirbti. Susipažinti su “ne klinikine” medicinos puse. Jeigu nepatiks (kaip pvz. man nepatinka), tada tikrai žinosit, kad norit būti klinicistais :D O ir pinigai geresni, negu slaugytojos padėjėju. Ir socialinė padėtis kita.
[Reply]
Na, medicinos studentams tikiu, kad yra sudėtinga dirbti.
Man tuo tarpu kitaip. Dirbantys mano kolegos (žurnalistikos studentai) mokosi net geriau negu prieš bedarbystę. Žinoma, jie dirba pagal specialybę, todėl tobulėja ir mokslai pagerėja.
Bet kuriuo atveju, reikia pažiūrėti, kas svarbiau: mokslai ar pinigai. Jei su pinigais striuka, galima imtis darbo ir nusispjauti į riziką.
[Reply]
eziukai Reply:
February 22nd, 2010 at 17:13
Darbas pagal specialybę visad gerai – sausa teorija pačiupinėjama praktiškai. Be to tobulėjama, įgyjama patirtis.
[Reply]
Ežiukai? Įdomu, kas Tave traukia rezidentūroje? Kuo norėtum būti užaugusi ? :)
[Reply]
Aš manau, kad norint tikrai įmanoma suderinti viską ir mokslai per daug nenukenčia. Bet čia labai priklauso tiek nuo žmogaus (kaip jis moka tai suderinti, kaip planuoja laiką ir panašiai), tiek nuo darbo (specifikos, grafiko derinamumo).
Man pasisekė, aš dirbau nuo pirmojo kurso vidurio puse etatu administratore jaunimo organizacijoje. Kadangi darbas susijęs su mano didžiausiu pomėgiu, plius darbo grafiką galėdavau derintis prie savo paskaitų – tai viską pavyko ir suderinti, ir niekad už mokslą neteko mokėti, o dar ir stipendijėlę gaudavau (nors nesakau, buvo ir sunkių momentų, kai viską norėdavosi mesti – ypač per egzaminus).
Šiuo metu vėl turiu šiokį tokį darbą, kurį galiu derinti su mokslais – nors krūvio tikrai yra, bet mokslai tai net ne tai kad būtų nukentėję, bet kaip tik pasitempė :D gal jau pagaliau išmokau planuoti savo laiką :D
Žodžiu, jei žmogus nori, moka planuoti savo laiką – tai gali dirbti ir studijuodamas mediciną ;) Pasisakymą baigsiu skautų įkūrėjo R. Baden Powellio mintimi “Kur yra noras, ten yra ir kelias” ;)
[Reply]
Beje, gerb. eziukai, gal butu galima pasiteirauti, kokio pobudzio darba pati dirbate? Galbut ka nors su renginiu organizavimais arba vertimais? Ir kaip pavyko toki darba rasti?:)
[Reply]
eziukai Reply:
April 23rd, 2010 at 16:41
:) iš dalies tai susiję ir su vertimais. Darbas pats pas mane atėjo…
[Reply]