Šiandien suspėjau susitikti su grupele moksleivių iš BioSa (moksleiviai, kurie domisi biologija). Pašnekėjom apie studijas. Po to pristačiau klinikinę situaciją. Skaidrėmis dalinuosi, gal bus įdomu ;).
Naudinga: Apie medicinos studijas KMU iš esmės
(KWDesigns darbas)
Ši savaitė yra gimdos kaklelio vėžio savaitė, kai stengiamasi atkreipti dėmesį į šią proboemą? Kodėl apie tai šnekama? Lietuvoje tai trečias pagal dažnumą moterų navikas (dažniau pasitaiko krūties ir plaučių vėžiai). Šiaip mes pirmaujame Europoje pagal sergamumą. Keista, nes yra sukurta gana veiksminga patikros programa + vakcina, kuri 70 proc. apsaugo nuo vėžio.
Daugiau apie patį vėžį;
Gimdos kaklelio galima išvengti.
a) Vengti rizikos veiksnių – svarbu tinkama lytinė elgsena.
b) Patikros programa. Kiekvienai moteriai nuo 25 iki 60 metų kas 3 metus priklauso atlikti onkocitologinį tepinėlį (pap testą). Šiuo būdu vėžį galima aptikti ypač ankstyvos stadijos.
c) Vakcina. Yra sukurta vakcina prieš 16 ir 18 ŽPV tipus, kurie sukelia daugiausia vėžių. Pasiskiepijus šia vakcina organizmas greičiau pašalina virusą. Veiksmingumas ištirtas maždaug 7 metų – antikūnų titras išleika. Aišku kaina daugelį atbaido… Reikia 3 skiepų, kurių kaina yra apie 1000 Lt.
Pradėjome bendrą jaunųjų akušerių-ginekologų ir onkologų projekta, kurio metu bandysime informuoti jaunas merginas apie gimdos kaklelį ir būdus, kaip jo išvengti. Skaitėme paskaitą KTU gimnazijoje, dar skaitysime paskaitas kitose mokyklose, universitetuose.
(Caleb Wynn nuotrauka)
Hmz, kažkodėl tai trečiasis įrašas apie gripą. Gal dėl to, kad ir žiniasklaida lenkia pirštelius ir skaičiuoja mirtis. O gal dėl to, kad kasdien po keletą valandų sėdžiu tame KMUK vaikų klinikos aukšte, kur suguldyti gripu sergantys vaikai.Tiesa, uždarame kabinete, o ir vaikai iš palatų nelabai išeina.
O dar ketvirtadienį buvau paskaitoje apie kiaulių gripą (MultiPiont paskaita, kurią organizavo Telemedicinos būrelis). Ją skaitė kolega iš Didžiosios Britanijos. Šiek tiek papasakojo apie viruso ypatybes, šiek tiek apie kliniką, šiek tiek apie vaistus, apie vakcinaciją. Nepasakyčiau, kad labai kažkas nustebino. Pagrindiniai teiginiai:
Ko turėtume pasimokyti iš britų? Ogi sveiko požiūrio į epidemiją, panikos nebuvimo (bent man taip pasirodė). Nesirkite ;).
Medicinos mokslas žengia ganėtinai sparčiai. Ir tai nenuostabu -juk kasdien milijonai mokslininkų, gydytojų, farmacininkų dirba kad išrastų vaistus nuo vienos ar kitos ligos, ištirtų išsivystymo mechanizmus, genus ir t.t. Natūralu, kad šitais pasiekimais dalijamasi – publikuojami straipsniai, daromi spaudos pranešimai ir t.t.
Nežinau, kaip kitiems, bet man norisi žinoti naujienas, patikimą informaciją. Laiko vaikštinėti po žurnalų puslapius, skaitinėti sąntraukas tikrai nėra kada. Ieškojau alternatyvos, kur viskas būtų “sukramtyta” ir pateikta pakankamai inforamatyviai. Jau kelios savaitės džiaugiuosi atradusi medicinos naujienų portalą medikams www.medpagetoday.com. Užsisakiau naujienas į el.paštą ir kasdien gaunu žinias apie medicinos pasiekimus. Labai patogu, nes naujienos suskirstytos pagal medicinos sritis ir galima gauti tik tų sričių naujineas. Tiesa, tai amerikiečių puslapis ir šiek tiek viskas orientuota į šios šalies gydytojus.
Kitas metodas – tai pasinaudoti informacijos agregatoriumi PeRSSonalized iš www.webicina.com. Tiesa, ten surinkta tik kelių sričių žuranlų straipsniai, naujienos, tinklaraščių įrašai ir kt. dalykai.
Yra ir lietuviškų bandymų rinkti medicinos naujienas. Bet kažkaip tie projektai nelabai funkcionalūs, dažniausiai neturi RSS srauto:
Tiesa, dar galima skaitinėti lietuviškus medicininius žurnalus. Bet ten naujienos ne pirmo šviežumo… Juk žurnalai tik kas mėnesį išeina, visų publikacijų užsienio žurnaluose neapibendrina.
O kaip mano kolegos “šviečiasi”? Kokias šaltiniais naudojatės?
Dalinuosi savo pranešimo skaidrėmis, kurį šiandien skaičiau per SMD Pulmonologijos būrelio susirinkimą. Pasidomėjau labai įdomia maisto alergijos rūšimi – alergijos simptomų atsiranda per 2 val. suvalgius tam tikro maisto ir pasportavus.
Pas kolegę jos įrašo komentaruose perskaičiau, kad yra pageidavimų sužinoti daugiau apie prostatos vėžį ir jo profilaktiką. Kadangi ruošiau stenduką Medicinos dienai, tai dalinuosi surinkta informacija čia ;).
(Prostate gland – prostata/priešinė liauka; iliustracija iš čia)
Rizika susirgti padidėja, jei:
Šeimos gydytojas:
– Digitalinis rektalinis tyrimas;
– PSA (prostatos specifinis antigenas) kiekio kraujyje nustatymas.
Gydytojas urologas:
- Digitalinis rektalinis tyrimas, PSA;
- Transrektalinis prostatos tyrimas ultragarsu;
- Prostatos biopsija ultragarso kontrolėje.
Digitalinis rektalinis tyrimas – tai prostatos apčiuopa pirštu per analinę angą.
PSA (prostatos specifinis antigenas) – tai prostatos vėžio žymuo kraujyje.
PSA tyrimo normos:
Kada padidėja PSA?
Prostatos tyrimas ultragarsu – apžiūrima prostata per išeinamąją angą specialiu davikliu naudojantis ultragarso bangomis. Tyrimo metu ne tik apžiūrima prostata,bet ir išmatuojamas jos dydis, tūris, įvertinamas organo audinių tankis, įvertinama, ar nėra vietų, įtartinų dėl vėžio. Tyrimo metu galima atlikti ir prostatos biopsiją. Trunka keletą minučių
Prostatos biopsija – tai priešinės liaukos gabalėlių paėmimas ir ištyrimas mikroskopu. Vienas svarbiausių tyrimų įtarus piktybinį procesą. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje.
Kas dalyvauja?
- Vyrai nuo 50 iki 75 metų ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu.
Kas įeina?
- PSA tyrimas, urologo konsultacija, biopsija kas 2 metus.
Kur kreiptis?
- Net ir nesant simptomų galima kreiptis į šeimos gydytoją ir pasidaryti PSA tyrimą. Jei PSA padidėjęs – urologo konsultacija.
Lietuvoje 2008 metais buvo diagnozuota 3248 nauji prostatos vėžio atvejai (sergamumas 207 vyrai iš 100 000). I stadijos buvo 0,4 proc., II – 56, 0 proc, III – 27,2 proc., IV – 4,3 proc. ir 12,1 proc. buvo nenurodyta stadija. (Lietuvos vėžio registras)
Nors ir prostatos vėžys yra labai lėtai besivystanti liga, vis tik IV stadijoj, kai vėžys yra išplitęs, gresia liūdna baigtis…
Daug diskutuojama dėl ankstyvos diagnostikos, dėl PSA tyrimo vertės ir pan. Iš savo asmeninės patirties žinau, kad anskčiau diagnozavus tikrai galima būtų išvengti liūdnų pasėkmių, pritaikyti gydymą ir pailginti gyvenimą. Taigi, vyrukai, tikrinkitės ;).
;) sudžiūvau nuo mokslų… Jau pasiekiau tą lygį, kai skaitau, skaitau ir nieko gero neperskaitau. o dar visko reik įsiminti daug. Rytoj įskaita ir jau bus viskas… O įskaitą laykisim kaip visad egzamino lygio – 3 teoriniai klausimai, klinikinė situacija, praktikinė dalis prie ligonio lovos…
Džiaugiuosi, kad vakar atsiskaičiau klinikinį atvejį. Dėstytoja turėjo keletą pastabų, bet sakė, kad toks, koks ir turi būti. Klaidas ištaisiau ir dalinuosi :).
Ligonis visiškai realus, duomenys taip pat realūs. Šį kartą beveik nieko nesukūriau… ;) (o kartais tenka). Taip mes mokomės “gydyti”. Keista, bet dažniausiai aš gerai moku tas ligas, iš kurių ruošiau ligos istoriją (panašiai tik popriaus lape reikia) ar klinikinį atvejį…
O dabat keliauju mokytis apie širdies ydas, kaip gydyti kardiogeninį šoką, kaip atskirti aritmijas ir kitokio gėrio…
Uch tie kardai… Nėra taip lengva kaip pasirodė iš pradžių. Reikia rimtai pasimokyti ir pasigilinti. Bet užtat labai įdomu. Ligonių daug, vos spėjam apžiūrėti.. 4 aukštai guli vien tik visokiausių… Tik eik mokykis, žiūrėk, klausyk ;). Manau, kad šią savaitę padirbėsiu rimtai. Be to mūsų dėstytoja keičiasi, o naujoji, kiek iš nuogirdų žinoma, tai netgi labai spaudžia prie darbo.
O šiandien labai įdomi diena buvo. Gana daug sužinojau. Buvo įdomi paskaita apie vainikių arterijų kateterizavimą ir tyrimą (tą vadinamą “zondavimą”). Sužinojau, kad po miokardo infarkto praplėtus užsikimšusią arteriją ir įstatomi stentai, kurių vieno kaina apie 1000 lt. Dažnai vieno neužtenka… Yra ir “šūstresnių” po 5000 litų. Visa laimė, kad pačiam žmegliui nereikia mokėti.
Po to su dėstytoja apžiūrėjom nedidelę mergytę su keliomis širdies ydomis. Atpažinau dviburį aortos vožtuvą (apatinis paveiksliukas, normalus yra su 3 burėmis).
Dar buvom reanimacijoje, kur parodė ligonę, kuriai prijungta dirbtinė širdis ir dirbtiniai plaučiai. Na… vaizdas įdomus. Daug daug visokių dėžių apie lovą, kurios pypsi, vamzdeliais cirkuliuoja kraujas ir guli kažkas panašaus į žmogų. Na, mokslas pasiekė gana daug, kad palaikytų gyvybę…. Bet klausimas, ar to reikia. Na, atjungus visus tuos aparatus, žmogus numirtų per keletą sekundžių… Sakė, kad ta moteris galėtų būti sąmoninga, bet kadangi jai prijungta tiek aparatūros, tai tiesiog būtina ją šiek tiek užmikdyti. Taip ji jau guli ir savaitę ir laukia donoro širdies, kuri jai galbūt ir netiktų, nes įsimetė infekcija į plaučius…
Kitoje lovoje gulėjo gana jaunas, dar 40 metų neturintis vyras lygiai su tokia aparatūra. Jam nustatė didžiulę širdį, norėjo patikslinti priežastį ir darė biopsiją, kuri pavyko nesėkmingai – kraujo pratekėjo į širdį gaubiantys širdiplėvės maišą, įvyko tamponada (tai reiškia, kad širdis negalėjo susitraukinėti) ir vyriškis vos nemirė. Palatoje jam atvėrė krūtinės ląstą, atlaisvino širdį ir išsivežė į operacinę. Ten jam prijungė dirbtinę širdį ir bandys laukti donori. Deja, plaučiai atsisakė funkcionuoti… Teko ir antrą aparatą pajungti. Skamba kaip iš kokio ER ar Houso? Taip, tokių dalykų ir Lietuvoje būna. Deja, kad dedamos visos pastangos į žmones, kuriems beveik viskas nuspręsta. Aišku, aš jų nenurašau, bet ne visur medicina visagalė… Aš asmeniškai nenorėčiau, kad mane jungtų prie aparatų.
Čia sugooglinau keletą iliustracijų.
Dirbtinė širdutė detaliai:
Radau ir kaip atrodo išorinis dirbtinis skilvelis. Tai “tiltas į transplantaciją” Štai:
Dirbtiniai plaučiai (radau tik vaikišką variantą, bet principas tas pats) – jie paima kraują ir mašinos viduje jis aprupinamas deguonimi ir kitu vamzdeliu atiduodamas dirbtinei širdžiai paskirstyti po organizmą.
Šiandien pajutau mokslo laimėjimus medicinoje ir tą gyvybės išlaikymo stebuklą. Linkiu, kad niemam neprireiktų šių aparatų.
Nuo vakar mokausi kardus (kardiologiją) – širdies mokslą… Deja, čia lopo ne meilės iškankintas širdeles, o nelabai sveiko gyvenimo pasekmes ar kitas nelaimes.
Pirmadienį stotelėje sutiktas kolega šelmiškai nusišypsojo ir pasakė, kad karduose bus viskas kitaip nei kitose klinikose. Taip, jis buvo visiškai teisus. Aišku pykau ant kardiologų už neatidėstytas paskaitas, bet echokardiografijos paskaita buvo tiesiog tobula… Na, aišku daug inforamcijos buvo, bet pats pateikimas buvo tikrai geras – su visokiom vaizdinėm priemonėm.
Kokia pati klinika? Gražiai suremontuota, tiesiog pavyzdinė… Na, KMU valdžia daugelis yra kardiologai. Čia yra klestintis kardiologijos institutas, todėl kažkaip pinigėlių atsirado. O be to yra pagrindo – širdies ligos yra dažniausios ligos Lietuvoje. Ir apskritai kardiologai yra protingi žmonės, mokantys tvarkytis.
Širdies ligų tikra gausybė, todėl čia tikrai patogu “daryti mokslą”. Taigi vos ne visi kardiologai turi visokių titulų. O man patinka būti tarp protingų žmonių ;). Pati kardiologija nėra iš mylimiausių… Bet kartu yra įdomu.
Viskas čia padaryta tam, kad būtų studentams patogu mokytis. Yra kiekvienai grupei “kambariukas”, nereik paskaitų daryti koridoriuje ar dar kur… Vadovėlis naujas, medžiaga pateikiama gana operatyviai. Sekretorė labai miela ir sprendžia visokias problemytes be piktų burbėjimų (prisiminus legendinę Liolę iš II bloko, tai net šiurpas nukrato), su šypsena. Ten viskas aišku, viskas suplanuota ir sutvarkyta. Tiesiog atskira respublika…
Kaip jau sakiau, pats dalykas man neypatingai. Bet be kardiologijos nė vienas gydytojas neišsivers, todėl tikrai naudinga gerai išmokti tuos visus dalykus. O dar kai tokia “friendly” aplinka, tai kas ir belieka… O mokytis tikrai nemažai, nes širdies ligų yra begalybė.
O be to yra į ką pažiūrėti… Aš šneku apie tyrimus ;). Nuo banalios kardiogramos ar rentgenogramos iki echokardioskopijos, koranografijos ir kitų super-duper tyrimų.
Čia video, kuriam parodytas sveikos širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiograma):
Argi ne įspūdinga? O kaip tik mano dėstytoja yra šio tyrimo guru. Ir kaip tik rytoj seminaras apie tai.
Kolega “blogeris” Bertalan Meskó iš Vengrijos yra vienas iš Web 2.0 medicinos pionierių. Vaikinas bando panaudoti interneto galimybes pagerinti gydymą, gydytojų žinias, bendravimą su ligoniais ir tiesiog jį prijaukinti.
O dabar konkretus pavyzdys. Ligoniui diagnozuojamas cukrinis diabetas. Taip, pakankamai žinoma liga, bet pakankamai mažai žinoma apie tai, kaip su šia liga gyventi, jei pažįstamų rate nėra sergančių. O norisi viską žinoti apie savo ligą. Turbūt dabar daugelis atsidarytų google ir įvestų “cukrinis diabetas” bei pradėtų skaityti ir šviestis. Štai čia ir prasideda interneto svarba medicinoje.
Kolega surinko viską į vieną vietą, ką galima rasti Web 2.0 ir pateikė paprastai ir aiškiai. Pirmą paketą pacientui apie cukrinį diabetą galima peržiūrėti štai čia. Į vieną vietą surinkta nuorodos į forumus, tinklaraščius, podcast’us, videocast’us, twitter’į ir kitus resursus. Jeigu įdomu, galima domėtis iki negalėjimo, burtis į bendruomenes, dalytis patyrimais ir pan. Ligoniams tai padeda…
Lietuvoje taip pat yra daugybė draugijų, kurios vienija viena ar kita liga sergančius žmones. Aš visom keturiom už tai… Tiesiog kartu sirgti yra paprasčiau. Bet tas bendravimas vyksta stichiškai, mėgėjiškuose forumuose, tinklapiuose ir pan. Iš tokių profesionalesnių galėčiau paminėti kraujo vėžiu sergančiųjų bendruomenę. Bet čia jau garsių sirgusių žmonių nuopelnas…
Vienas iš Web 2.0 medicinos pavyzdžių Lietuvoje yra Margaritos tinklaraštis apie kinezeterapiją. Tikiuosi šita idėja bus plėtojama ;). Taip pat yra tinklaraštis apie pirmąją pagalbą, senokai neatnaujintas. O kas dar? Kokių dar žinote pavyzdžių?
Žiurkės knygos
179 | Unikalūs lankytojai |
