Gegužės 6 d. buvo skaitomas pranešimų ciklas apie plaučių vėžį. Ruošiausi apie biologinę plaučių vėžio terapiją. Kaip visad pateikiu pranešimo skaidres:
Šiek tiek buvau apleidus rašymą čia. Iš tiesų susidėjo tiek mokslai, tiek kita veikla, kad vos ištaikydavau kelias valandas numigti. Pradžiai dalinuosi pranešimas apie uveitus (vidurinio akies dangalo uždegimai). Pranešimą buvo privaloma parengti ir paskaiti per akių ligų ciklą. Deja, labai jau nusivyliau – skaitant darbus vedantis rezidentas mane stabdė, pertraukinėjo, komentavo. Aš laikausi tos nuomonės, kad būtina leisti žmogui šnekėti, o po to komentuoti. Bet kai kas per daugiau nei 6 metus neišmoksta mandagumo ir takto…
Šiandien suspėjau susitikti su grupele moksleivių iš BioSa (moksleiviai, kurie domisi biologija). Pašnekėjom apie studijas. Po to pristačiau klinikinę situaciją. Skaidrėmis dalinuosi, gal bus įdomu ;).
Naudinga: Apie medicinos studijas KMU iš esmės
(KWDesigns darbas)
Ši savaitė yra gimdos kaklelio vėžio savaitė, kai stengiamasi atkreipti dėmesį į šią proboemą? Kodėl apie tai šnekama? Lietuvoje tai trečias pagal dažnumą moterų navikas (dažniau pasitaiko krūties ir plaučių vėžiai). Šiaip mes pirmaujame Europoje pagal sergamumą. Keista, nes yra sukurta gana veiksminga patikros programa + vakcina, kuri 70 proc. apsaugo nuo vėžio.
Daugiau apie patį vėžį;
- Yra nustatyta, kad 99 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV);
- ŽPV užsikrėsti galima labai greitai: jis plinta tiek lytiniu keliu, tiek kontaktiniu keliu susilietus genitalijoms, per rankas;
- ŽPV infekuotos daugelis jaunų moterų, tik ar išsivystys vėžys priklauso nuo pačio ŽPV tipo (16 ir 18 yra ypač “pikti”) ir moters organizmo savybių;
- Iki 30 metų ŽPV infekcija dažniausiai išnyksta pati. Bet gali likti gimdos kaklelio vėžio ląstelėse ir per 10-20 metų sukelti vėžį.
- Riziką didina ankstyvi lytiniai santykiai, lytinių partnerių kaita, rūkymas ir kt. dalykai;
- Labai ilgai vėžys būna be simptomų, o kai jau pradeda varginti problemos, tai būna ganėtinai išplitęs;
- Gimdos kaklelio vėžiu serga itin jaunos moterys – yra atvejų, kai operacijos reikėjo 19 m. merginai…
- Pagrindinis gydymas – tai operacija, kurios metu šalinama gimda su priedais.
Gimdos kaklelio galima išvengti.
a) Vengti rizikos veiksnių – svarbu tinkama lytinė elgsena.
b) Patikros programa. Kiekvienai moteriai nuo 25 iki 60 metų kas 3 metus priklauso atlikti onkocitologinį tepinėlį (pap testą). Šiuo būdu vėžį galima aptikti ypač ankstyvos stadijos.
c) Vakcina. Yra sukurta vakcina prieš 16 ir 18 ŽPV tipus, kurie sukelia daugiausia vėžių. Pasiskiepijus šia vakcina organizmas greičiau pašalina virusą. Veiksmingumas ištirtas maždaug 7 metų – antikūnų titras išleika. Aišku kaina daugelį atbaido… Reikia 3 skiepų, kurių kaina yra apie 1000 Lt.
Pradėjome bendrą jaunųjų akušerių-ginekologų ir onkologų projekta, kurio metu bandysime informuoti jaunas merginas apie gimdos kaklelį ir būdus, kaip jo išvengti. Skaitėme paskaitą KTU gimnazijoje, dar skaitysime paskaitas kitose mokyklose, universitetuose.
(Caleb Wynn nuotrauka)
Hmz, kažkodėl tai trečiasis įrašas apie gripą. Gal dėl to, kad ir žiniasklaida lenkia pirštelius ir skaičiuoja mirtis. O gal dėl to, kad kasdien po keletą valandų sėdžiu tame KMUK vaikų klinikos aukšte, kur suguldyti gripu sergantys vaikai.Tiesa, uždarame kabinete, o ir vaikai iš palatų nelabai išeina.
O dar ketvirtadienį buvau paskaitoje apie kiaulių gripą (MultiPiont paskaita, kurią organizavo Telemedicinos būrelis). Ją skaitė kolega iš Didžiosios Britanijos. Šiek tiek papasakojo apie viruso ypatybes, šiek tiek apie kliniką, šiek tiek apie vaistus, apie vakcinaciją. Nepasakyčiau, kad labai kažkas nustebino. Pagrindiniai teiginiai:
- Papaskojo, kodėl gripas mutuoja – tai vyksta dėl antigenų apsikeitimo (drift ir shift);
- Buvo daug “bla bla” apie sergamumą, epidemiologiją ir t.t.;
- Gripo didesnės epidemijos būna kas 5 metai;
- Gripas puola jaunus ir vidutinio amžiaus žmonės. Kodėl neserga vyresni žmonės – matyt, turi imunitetą užsilikusį po Ispaniškojo gripo epidemijos;
- Anglijoje mirė daugiau nei 200 žmonių;
- Buvo šnekama apie antivirusinius vaistus. Kolega perspėjo, kad jau vystosi atsparumas “Tamiflu” vaistui – vienoje Anglijos ligoninėje buvo aptiktas atsparus virusas, kurio neveikė šis vaistas. Taip pat Kanadoje pranešta apie šį dalyką. Lietuviai irgi jau “laužo mitus“.
- Vakcinos. Buvo papasakota, kad apie galimus šalutinius poveikius: nuo lengvų iki labai sunkių (anafilaksinės reakcijos ar Guillan-Barre sindromas). Po to nuraminta, kad tai pasitaiko labai retai ir reikia vis dėl to skiepytis. Pritariu, bet britai pasiskipijo dar prieš epidemiją. O epidemijos įkarštyje vargu, ar apsimoka…
- Buvo diskusijos vakcinacijos tema ir medicinos studentų dalyvavimu pagalba per gripo epidemiją. Ir brazilai, ir lenkai, kurie kartu klausė, buvo atsargūs tiek vakcinų, tiek studentų pagalbos klausimu…
Ko turėtume pasimokyti iš britų? Ogi sveiko požiūrio į epidemiją, panikos nebuvimo (bent man taip pasirodė). Nesirkite ;).
Medicinos mokslas žengia ganėtinai sparčiai. Ir tai nenuostabu -juk kasdien milijonai mokslininkų, gydytojų, farmacininkų dirba kad išrastų vaistus nuo vienos ar kitos ligos, ištirtų išsivystymo mechanizmus, genus ir t.t. Natūralu, kad šitais pasiekimais dalijamasi – publikuojami straipsniai, daromi spaudos pranešimai ir t.t.
Nežinau, kaip kitiems, bet man norisi žinoti naujienas, patikimą informaciją. Laiko vaikštinėti po žurnalų puslapius, skaitinėti sąntraukas tikrai nėra kada. Ieškojau alternatyvos, kur viskas būtų “sukramtyta” ir pateikta pakankamai inforamatyviai. Jau kelios savaitės džiaugiuosi atradusi medicinos naujienų portalą medikams www.medpagetoday.com. Užsisakiau naujienas į el.paštą ir kasdien gaunu žinias apie medicinos pasiekimus. Labai patogu, nes naujienos suskirstytos pagal medicinos sritis ir galima gauti tik tų sričių naujineas. Tiesa, tai amerikiečių puslapis ir šiek tiek viskas orientuota į šios šalies gydytojus.
Kitas metodas – tai pasinaudoti informacijos agregatoriumi PeRSSonalized iš www.webicina.com. Tiesa, ten surinkta tik kelių sričių žuranlų straipsniai, naujienos, tinklaraščių įrašai ir kt. dalykai.
Yra ir lietuviškų bandymų rinkti medicinos naujienas. Bet kažkaip tie projektai nelabai funkcionalūs, dažniausiai neturi RSS srauto:
Tiesa, dar galima skaitinėti lietuviškus medicininius žurnalus. Bet ten naujienos ne pirmo šviežumo… Juk žurnalai tik kas mėnesį išeina, visų publikacijų užsienio žurnaluose neapibendrina.
O kaip mano kolegos “šviečiasi”? Kokias šaltiniais naudojatės?
Dalinuosi savo pranešimo skaidrėmis, kurį šiandien skaičiau per SMD Pulmonologijos būrelio susirinkimą. Pasidomėjau labai įdomia maisto alergijos rūšimi – alergijos simptomų atsiranda per 2 val. suvalgius tam tikro maisto ir pasportavus.
Pas kolegę jos įrašo komentaruose perskaičiau, kad yra pageidavimų sužinoti daugiau apie prostatos vėžį ir jo profilaktiką. Kadangi ruošiau stenduką Medicinos dienai, tai dalinuosi surinkta informacija čia ;).
PROSTATOS (PRIEŠINĖS LIAUKOS) VĖŽYS
(Prostate gland – prostata/priešinė liauka; iliustracija iš čia)
Prostatos vėžio simptomai:
- Pasunkėjęs šlapinimasis;
- Padažnėjęs šlapinimasis (ypač naktį);
- Skauda šlapinantis
- Kraujas šlapime (labai retai)
Rizika susirgti padidėja, jei:
- Prostatos vėžiu sirgo artimi kraujo giminės (ypač tėvas ar brolis) – 2 kartus
- Esate 50 metų ir vyresnis;
- Sveriate daugiau nei reikėtų;
- Tikėtina, kad riziką didiną įvairios prostatos infekcijos, persirgimas prostatitu;
- Daug pieno produktų ir kalcio bei mažai daržovių mityboje – tikėtina.
Pagrindiniai prostatos ligų diagnostikos tyrimai:
Šeimos gydytojas:
– Digitalinis rektalinis tyrimas;
– PSA (prostatos specifinis antigenas) kiekio kraujyje nustatymas.
Gydytojas urologas:
- Digitalinis rektalinis tyrimas, PSA;
- Transrektalinis prostatos tyrimas ultragarsu;
- Prostatos biopsija ultragarso kontrolėje.
Digitalinis rektalinis tyrimas – tai prostatos apčiuopa pirštu per analinę angą.
PSA (prostatos specifinis antigenas) – tai prostatos vėžio žymuo kraujyje.
PSA tyrimo normos:
- < 40metų < 1.3 mg/l (arba ng/ml)
- 41 – 50 metų < 2.0 mg/l (arba ng/ml)
- 51 – 60 metų < 3.0 mg/l (arba ng/ml)
- 61 – 70 metų < 4.0 mg/l (arba ng/ml)
- > 70 metų < 4.5 mg/l (arba ng/ml)
Kada padidėja PSA?
- Prostatos vėžys,
- Mechaninis poveikis prostatai – tyrimas pro tiesiają žarną pirštu, biopsija, važiavimas dviračiu, cistoskopija, ūmus šlapimo užsilaikymas ir t.t.
- Kiti “dirginimų” atvejai (reti) – prostatitai, gerybinė hiperplazija
- Metastazės iš prostatos,
- Retai – gerybinė prostatos hiperplazija (ypač hiperplazija su uždegimo požymiais).
Prostatos tyrimas ultragarsu – apžiūrima prostata per išeinamąją angą specialiu davikliu naudojantis ultragarso bangomis. Tyrimo metu ne tik apžiūrima prostata,bet ir išmatuojamas jos dydis, tūris, įvertinamas organo audinių tankis, įvertinama, ar nėra vietų, įtartinų dėl vėžio. Tyrimo metu galima atlikti ir prostatos biopsiją. Trunka keletą minučių
Prostatos biopsija – tai priešinės liaukos gabalėlių paėmimas ir ištyrimas mikroskopu. Vienas svarbiausių tyrimų įtarus piktybinį procesą. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje.
Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa:
Kas dalyvauja?
- Vyrai nuo 50 iki 75 metų ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu.
Kas įeina?
- PSA tyrimas, urologo konsultacija, biopsija kas 2 metus.
Kur kreiptis?
- Net ir nesant simptomų galima kreiptis į šeimos gydytoją ir pasidaryti PSA tyrimą. Jei PSA padidėjęs – urologo konsultacija.
Šiek tiek prostatos vėžio statistikos
Lietuvoje 2008 metais buvo diagnozuota 3248 nauji prostatos vėžio atvejai (sergamumas 207 vyrai iš 100 000). I stadijos buvo 0,4 proc., II – 56, 0 proc, III – 27,2 proc., IV – 4,3 proc. ir 12,1 proc. buvo nenurodyta stadija. (Lietuvos vėžio registras)
Nors ir prostatos vėžys yra labai lėtai besivystanti liga, vis tik IV stadijoj, kai vėžys yra išplitęs, gresia liūdna baigtis…
Daug diskutuojama dėl ankstyvos diagnostikos, dėl PSA tyrimo vertės ir pan. Iš savo asmeninės patirties žinau, kad anskčiau diagnozavus tikrai galima būtų išvengti liūdnų pasėkmių, pritaikyti gydymą ir pailginti gyvenimą. Taigi, vyrukai, tikrinkitės ;).
;) sudžiūvau nuo mokslų… Jau pasiekiau tą lygį, kai skaitau, skaitau ir nieko gero neperskaitau. o dar visko reik įsiminti daug. Rytoj įskaita ir jau bus viskas… O įskaitą laykisim kaip visad egzamino lygio – 3 teoriniai klausimai, klinikinė situacija, praktikinė dalis prie ligonio lovos…
Džiaugiuosi, kad vakar atsiskaičiau klinikinį atvejį. Dėstytoja turėjo keletą pastabų, bet sakė, kad toks, koks ir turi būti. Klaidas ištaisiau ir dalinuosi :).
Ligonis visiškai realus, duomenys taip pat realūs. Šį kartą beveik nieko nesukūriau… ;) (o kartais tenka). Taip mes mokomės “gydyti”. Keista, bet dažniausiai aš gerai moku tas ligas, iš kurių ruošiau ligos istoriją (panašiai tik popriaus lape reikia) ar klinikinį atvejį…
O dabat keliauju mokytis apie širdies ydas, kaip gydyti kardiogeninį šoką, kaip atskirti aritmijas ir kitokio gėrio…
Uch tie kardai… Nėra taip lengva kaip pasirodė iš pradžių. Reikia rimtai pasimokyti ir pasigilinti. Bet užtat labai įdomu. Ligonių daug, vos spėjam apžiūrėti.. 4 aukštai guli vien tik visokiausių… Tik eik mokykis, žiūrėk, klausyk ;). Manau, kad šią savaitę padirbėsiu rimtai. Be to mūsų dėstytoja keičiasi, o naujoji, kiek iš nuogirdų žinoma, tai netgi labai spaudžia prie darbo.
O šiandien labai įdomi diena buvo. Gana daug sužinojau. Buvo įdomi paskaita apie vainikių arterijų kateterizavimą ir tyrimą (tą vadinamą “zondavimą”). Sužinojau, kad po miokardo infarkto praplėtus užsikimšusią arteriją ir įstatomi stentai, kurių vieno kaina apie 1000 lt. Dažnai vieno neužtenka… Yra ir “šūstresnių” po 5000 litų. Visa laimė, kad pačiam žmegliui nereikia mokėti.
Po to su dėstytoja apžiūrėjom nedidelę mergytę su keliomis širdies ydomis. Atpažinau dviburį aortos vožtuvą (apatinis paveiksliukas, normalus yra su 3 burėmis).
Dar buvom reanimacijoje, kur parodė ligonę, kuriai prijungta dirbtinė širdis ir dirbtiniai plaučiai. Na… vaizdas įdomus. Daug daug visokių dėžių apie lovą, kurios pypsi, vamzdeliais cirkuliuoja kraujas ir guli kažkas panašaus į žmogų. Na, mokslas pasiekė gana daug, kad palaikytų gyvybę…. Bet klausimas, ar to reikia. Na, atjungus visus tuos aparatus, žmogus numirtų per keletą sekundžių… Sakė, kad ta moteris galėtų būti sąmoninga, bet kadangi jai prijungta tiek aparatūros, tai tiesiog būtina ją šiek tiek užmikdyti. Taip ji jau guli ir savaitę ir laukia donoro širdies, kuri jai galbūt ir netiktų, nes įsimetė infekcija į plaučius…
Kitoje lovoje gulėjo gana jaunas, dar 40 metų neturintis vyras lygiai su tokia aparatūra. Jam nustatė didžiulę širdį, norėjo patikslinti priežastį ir darė biopsiją, kuri pavyko nesėkmingai – kraujo pratekėjo į širdį gaubiantys širdiplėvės maišą, įvyko tamponada (tai reiškia, kad širdis negalėjo susitraukinėti) ir vyriškis vos nemirė. Palatoje jam atvėrė krūtinės ląstą, atlaisvino širdį ir išsivežė į operacinę. Ten jam prijungė dirbtinę širdį ir bandys laukti donori. Deja, plaučiai atsisakė funkcionuoti… Teko ir antrą aparatą pajungti. Skamba kaip iš kokio ER ar Houso? Taip, tokių dalykų ir Lietuvoje būna. Deja, kad dedamos visos pastangos į žmones, kuriems beveik viskas nuspręsta. Aišku, aš jų nenurašau, bet ne visur medicina visagalė… Aš asmeniškai nenorėčiau, kad mane jungtų prie aparatų.
Čia sugooglinau keletą iliustracijų.
Dirbtinė širdutė detaliai:
Radau ir kaip atrodo išorinis dirbtinis skilvelis. Tai “tiltas į transplantaciją” Štai:

Dirbtiniai plaučiai (radau tik vaikišką variantą, bet principas tas pats) – jie paima kraują ir mašinos viduje jis aprupinamas deguonimi ir kitu vamzdeliu atiduodamas dirbtinei širdžiai paskirstyti po organizmą.

Šiandien pajutau mokslo laimėjimus medicinoje ir tą gyvybės išlaikymo stebuklą. Linkiu, kad niemam neprireiktų šių aparatų.








