Comments on: Būti ar nebūti medikams Lietuvoje

By: Lietuvos gydytojų eksportas || Įspūdžiai iš medikų karjeros dienų | Studentus Medicus

Sun, 18 Apr 2010 13:37:31 +0000

[...] rašiau apie Lietuvos gydytojų migraciją į užsienį. Tada pasisakiau prieš išvažiavimą iš Lietuvos. Turbūt paklausite, ką aš veikiau [...]

By: kiesa

kiesa — Mon, 29 Mar 2010 00:49:32 +0000

na istikruju viska reikia gerai apsverti KELIS KARTUS ir tik tada nuspresti. dalykas yra tas apie kuri ne visi pagalvoja tj kad pvz tokioj anglijoj pas lietuvi daktara turbut eis tik lietuvaiciai ligoniai, rusai nu dar lenkai :D patys pagalvokit ar lb noretumet pas babaju daktara? na jum gal ir nesvarbu bet daugeliui lietuviu tai butu nepriimti, del pagarbos ir skaitymosi su studentais/rezidentais tikrai sutariu, lietuvoj kazkas nesveiko, kaip galima taip tyciotis is zmogaus? uzsieni nlb esu girdejes apie tokius dalykus, na tj manau kad belieka tik isvaziuot is lietuvos, nes nuo pernai mokslas tapo mokamu tj su zemesniais balais teks paklot uz chirurgine rezidentura jei nesugebesi istot i valstybes finansuojama vieta apie 40 000 per metus

By: | Studentus Medicus

| Studentus Medicus — Sun, 28 Mar 2010 22:48:37 +0000

[...] savo profesija dalinuosi). O artimiasias profesinis posūkis būtų rezidentūra. Kol kas mąstau apie rezidentūrą KMUK. Jau naiviai nebesitikiu, kad va ateisiu ir mane visko išmokins… Matau, kas vyksta aplink, [...]

By: eziukai

eziukai — Fri, 19 Feb 2010 21:55:30 +0000

Išvažiavus tikrai grįžti sunku – per kelis rezidentūros metus susikuariamas gyvenimas, susirandama draugų. Grįžus – vėl tas pats iš naujo. Be to negaliu dėl asmeninių priežassČIŲ.

By: pow

pow — Fri, 19 Feb 2010 21:52:00 +0000

aš tai važiuočiau, bent laikinai. Grįžti visada spėsi, o išvažiuoti vėliau bus sunkiau…

By: eziukai

eziukai — Thu, 18 Feb 2010 14:48:18 +0000

Kiekvienam yra teisė pasirinkti, kur ir ką nori studijuoti.

By: Smalsius

Smalsius — Thu, 18 Feb 2010 14:46:28 +0000

Paskaičiau straipsnį ir komentarus po juo ir kyla klausimas, jeigu čia taip blogai, tai ar išvis yra verta bandyt stot į mediciną ir ar studijos užsienyje yra toks jau paprastas dalykas, turint omeny pačias gyvenimo sąlygas, kalbos barjera ir tt.?

By: Audrius Šimaitis

Audrius Šimaitis — Fri, 12 Feb 2010 15:29:00 +0000

Labai daug kuo pritariu Jonui. As daugybe metu net negalejau pagalvoti, kad galiu izvaziuoti is Lietuvos. Labai laukiau ir daug dirbau … viena diena supratau, kad sistema yra stipresne uz zmogu. Ta sako daugybe ekspertu. Labai saunu, kad tokie zmones kaip Rasa ir kiti yra pasiryze likti Lietuvoje. Bet dar svarbiau, kad mes visi drauge bandytume keisti sistema. Tik tai gali uztikrinti ilgalaikius ir tikrus pokycius.
P.S. Tk padirbejes uzsieniuose, suvokiau ka ir kaip reikia keisti – butent is letuviskos, australiskosir britiskos sistemu sintezes gime mintis apie kitokia sveikatos apsaugos reforma – tokia, is kurios niekam nesinoretu isvaziuoti.

By: Jonas Korsakas

Jonas Korsakas — Fri, 12 Feb 2010 10:53:41 +0000

Pliusus ir minusus (emigruoti ar likti Lietuvoje) galima dėlioti visą dieną ar kelias. Čia turbūt asmeninių, aplinkos ir sistemos savybių ir faktorių visumą tą apsprendžia ir suformuluoja galutinį atsakymą. Man atrodo svarbu suvokti, kad niekur nėra rožinio gyvenimo ir visur reikia dirbti. Mano asmeninė nuomonė būtų tokia: asmeniškai pasveriu tas investicijas ir pastangas, kurias reikia įdėti norint tobulėti ir dirbti bei užsidirbti čia, Lietuvoje, ir kitose šalyse, ir tikrai susimąstau, kiek verta savęs tam atiduoti. Ateina laikas, kai per save nebeperšoksi, ir kai pajunti, jog darydamas tai, ką darei iki šiol ir investuodamas į darbą ir tobulėjimą efekto nebematai ir degraduoji. Ne todėl, kad pats nebenorėtum ir nesistengtum, tiesiog aplinka, sistema ir žmonės tampa tam nebetinkami ir neadekvatūs tavo tikslams, kurių sieki. Esu pratęs kurti aplinką ir sąlygas, o ne jų ieškoti, tačiau kai sukurti tampa žymiai sunkiau negu pasirinkti jau esamas, tai tampa dideliu pliusu išvykti. Nemanau kad dirbant ne Lietuvoje negalima įtakoti sveikatos priežiūros sistemos, domėtis ir veikti tam, kad viesiems būtų geriau. Gal netgi priešingai, tą puikiai įrodo savo veiksmais Audrius Šimaitis. Labai džiugu skaityti visus komentarus po šiuo įrašu, kadangi matyti, jog žmonėms ne “dzin” kas vyksta. Gero šventinio savaitgalio, linkėjimai iš konferencijos Taline. Beje, už farmacinės kompanijos paramą… ir kaip čia nesusimąstysi, kad turėtum tai apmokėti pats… :)

By: Barbora

Barbora — Fri, 12 Feb 2010 08:41:47 +0000

mielieji,
aš irgi lygiai kaip visi valgau visą šitą sprangią košę (inter/rezidentūros, emigracijos klaustukai, etc),juk nėra kito pasirinkimo. Tačiau bet kurią košę galima paskaninti sviestu arba įmesti vieną kitą raziną, užsidėti šaukštą pažįstamų bičių sunešto medaus ir pan… Aš kalbu ne apie užsimerkimą ir bėdų ignoravimą, bet apie gabalėlį kitokio žvilgsnio!
Visai neseniai savaitę svečiavausi Barselonoj. Stebuklingas miestas, kuriame beprotiškiausios idėjos, atrodo, ne tik palaikomos galvos linktelėjimu, bet ir realiais darbais (pasižiūrėkit į Sagrada Familia!). Atėjęs į vaistinę neišeisi ten dar 10 minučių, nes vaistininkas teirausis, kokia tavo koją susilaužiusios draugės nuotaika. Gerdamas rytinę kava su croissant’u, paprasčiausioj kavinukėj pasijausi kaip giminių suvažiavime. Tau nusišypsos, atneš laikraštį, pamojuos išeinant. Lėtai iš daržovių parduotuvės žingsniuojantys seneliukai garsiai švilpauja senas melodijas, o močiutės, nors panašiai ligotos kaip mūsiškės, kasdien įsisegs perliukus į ausis…
Aga, atrodo, ten viskas geriau. Bet mano draugė, ten rašanti politikos magistrą, supažindino su begale problemų, slegiančių tą šalį ir miestą… Pvz. tai, kad dauguma labai išsilavinusių žmonių (magistrų, doktorantų), gauna tik 1000 eurų/mėn, net ir dirbdami rimtus mokslinius darbus. Dauguma jų nėra garantuoti, kad tas vietas išlaikys ilgam. Praktiškai visi iki mūsų tėvų amžiaus nuomojasi butus. O ir nuomos bei pragyvenimo kainos ten tikrai smarkiai didesnės nei čia. Taip galėčiau tęsti ilgai, bet kam gi įdomios svetimos bėdos?
Ir visgi niekaip nesupratau, kodėl jie smarkiai nebamba, kodėl vis tiek moja šypsodamiesi žuvies pardavėjai, kavinės pilnos ir gyvos. Ne turistų, tokias aplenkdavom. Žmonės gyvena. Ir tuo džiaugiasi. Neturėdami labai daug ir ilgam.
Tikrai visi turim bėdų, that’s life. Bet, kaip dainavo Peggy Lee: If that’s all there is, then let’s keep dancing!
Neužsikaskim savy. Įsidėkim porą razinų į tą prėską košę. Ir, svarbiausia, dalinkimės jomis su kolegomis. Šiluma ir šypsena, to mums labiausiai trūksta.
Geros dienos, mano draugai.