(dedde` nuotrauka)
Man liko tik metai su trupučiu, kai reikės tvirtai apsispręsti, ką aš norėsiu veikti ateityje. Tas pats laukia ir mano kolegų kursiokų. Ir tai dar ne viskas. Reikės pasirinkti ne tik rezidentūros sritį, bet ir kur ją atlikti – Lietuvoje, ar kažkur kitur. Vis daugiau šnekama apie važiavimą kažkur kitur, paklausiama – ar neplanuoji ir pan.
Paskutiniu laiku chirurgams labai jau smalsu, kuo būsime užaugę… Tai kas netingi, klausinėja. Jup, merginas laiko šeimos gydytojom, o va vaikinai tai gal ir galėtų chirurgais tapti :D. Nors žinau, kad mano kurse yra ir stiprių būsimų chirurgių ;). Bet aš ne apie tai.
Taigi į sritis šiandien nesigilinsiu, nes dar pačiai reikia labai susivokti… Norėjau pakalbėti apie rezidentūros/darbo privalumus Lietuvoje ir užsienyje. Pasirodė pora straipsnių žiniasklaidoje (“Lietuvos sveikata” ir “Respublika“, kur atkreipiamas dėmesys, jog rezidentai emigruoja, o daugelis bebaigiančių studijas – planuoja tą daryti. Ir tikra tiesa, kad daugelis mąsto apie rezidentūrą ne Lietuvoje. Kodėl? Straipsniuose puikiai įvardytos priežastys: prasta rezidentūros kokybė, miglotos įsidarbinimo galimybės, maža alga (rezidento pajamos – pusė velnio, bet va po to gydytojo alga sumažėja perpus).
Kita problema – medikų perteklius. Vienas urologas pasiteiravo, kiek kurse žmonių – atsakėm, kad apie 250. Vilniuje taip pat bent 100 yra… Tai jo atsakymas buvo “O kur jūs, vaikai, mąstot dirbti? Juk ligoninės uždaromos…” Taip, jis visiškai teisus. Juk darbo rinkoje pradės cirkuliuoti daugybė gydytojų su dešimties ir daugiau metų patirtimi. Aišku, jie nebus tokie mobilūs: jaunimas juk labiau kur kviečia, ten ir važiuoja… Jie lyg pasėtos sėklelės vis bando kur nors įkristi ir išdygti.
Kita problema – tai 2 kursų susitikimas stojant į rezidentūras. Taigi mano kursas bus po tos dvigubos injekcijos. Automatiškai darbus nušvilpti iš panosės ta minia mano bebaigiančiam kursui… Taip, aš mąstau ir ką veiksiu po rezidentūros. Gal net labiau nei apie pačią rezidentūrą, mažą šiltnamiuką… Taigi klausimas, ar ne per daug gydytojų Lietuva pasiruošia.
Po perpublikuotu straipsniu bernardinai.lt radau štai tokį žmogaus, pasivadinusio Tauru, komentarą:
Sutinku. Liūdna. Esu gydytojas, po 2 sav. pradedu darbą JK. Kodėl? Lietuvoje lakstau per kelias ligonines (logistikos išlaidos >15% algos), tačiau vieną iš jų uždaro, kitoje seniai nemoka algų. Kas kaltas? Mano nuomone, supuvusi sistema. Ar realiai kas nors pasikeitė nuo sovietų laikų? Gydytojų Lietuvoje ženkliai per daug, dėl to pacientai įnoringi, nedrausmingi (vis dar mąstoma, kad sveikata turi rūpintis gydytojas, o ne pats), jau nekalbu apie elementarios pagarbos nebuvimą. Taip pat Polišinelio paslaptis, kad pajamas reikia susirinkti iš pacientų ir farmacininkų, kadangi iš ubagiškos algos neišgyvensi. Ar kalta reforma? Taip. Ji turėjo įvykti prieš 15 metų, o ne taip vėlai, kai ligoninės neretai tėra pinigų plovimo mašinos, personalas imituoja darbą (pasidomėkite amžiaus vidurkiu), jauniems specialistams darbo vietų tiesiog nėra. Keista, kad nelabai girdėti apie dar didesnę problemą, įvyksiančią po kelių metų. Kiek man žinoma, medikų studentų kiekis prieš kelerius metus tolydžio ženkliai didėjo. Po 3-5 metų rezidentūrą kasmet baigs ~300 gydytojų. Kur jie dirbs? Mano išsilavinimas valstybei kainavo ~500.000 Lt (12 metų stipendija, porą metų alga, nors ir minimali, išlaidos dėstytojams, internatūros ir rezidentūros vadovams ir pan.). Jei iš Lietuvos išvažiuoja bent 10 gydytojų per metus, kiek prarandama pinigų??? Reziumuoju: sveikatos apsaugos ir švietimo reformos tiesiog per vėlai. Mano nuomone, per švelnios. Deja, tai neišvengiama. O apie patį p. Labanauską – geriau jau patylėtų. Jo “nuopelnai” rezidentų algų kare, gydytojų kvalifikacijos kėlime, gydytojų teismuose pernelyg ženklūs.
Aha, va aš šito labai bijau… Bet vis tiek planuoju likti Lietuvoje. Kodėl? Čia savas krašas, savos tradicijos, kultūra, kalba bambantys žmonės. Ir svarbiausia, čia lieka mano artimieji, draugai. Aš manau, kad savo darbu galiu prisidėti prie bendros gerovės kūrimo. Kaip bus ateityje, tikrai nežinau. Tik žinau, kad užsienyje labiau vertinami jau Lietuvoj karjerą padarę medikai. Galbūt naivu, bet tikiu, kad ir mes vieną dieną sulauksime geresnių laikų, didesnių algų ir daugiau pagarbos.
Gerbiu kiekvieno apsisprendimą, todėl gerbkite ir mano ;).
“tikiu, kad ir mes vieną dieną sulauksime geresnių laikų, didesnių algų ir daugiau pagarbos”
nesinori žlugdyti rožinių svajonių, bet… čia jau tikrai virš naivumo..
Patriotizmas – dalykas geras ir sveikintinas :)
tačiau.. “geresnių laikų” – galbūt kada nors (tikrai negreit).. “didesnių algų” – mažai tikėtina (tikrai atkeliaus vėliau nei geri laikai).. o va dėl pagarbos – nemanau, kad Lietuvoj šito pavyks sulaukt :) toks jau tas lietuvių mentalitetas.
Va todėl, baigus studijas (jau šiemet) iškeliauju svetur ieškot tikrai didesnės algos, geresnio gyvenimo ir pagarbos (tiek iš pacientų, tiek iš vyresnių bei bendraamžių gydytojų).
[Reply]
eziukai Reply:
February 11th, 2010 at 01:10
:) Agne, ką nori pasakyti puikiai suprantu. Bet jei sėdės kiekvienas rankas sudėjęs ir lauks, kada kažkas ateis, tai tikrai neateis. Reikia su tuo dirbti. Pagarba yra užsitarnaujama. Pinigai uždirbami. Ir visame pasaulyje taip.
O tau sėkmės ;).
[Reply]
Agne Reply:
February 11th, 2010 at 01:33
aciu :)
O va del pagarbos.. sutinku, kad ji užsitarnaujama..per gan ilgą laiko tarpą turbūt :) bent jau iš pacientų pusės.. kas liečia gydytojus..situacija graudi..baisu, kai gydytojas leidžia sau jaunesnį kolegą (interną, rezidentą) išvadinti idiotu, nieko nemokačiu ar dar kaip nors panašiai.. ir čia tikrai bus sunku ką pakeist :) amžinas ratas –> mane skriaudė – skriaudžiu ir aš.. čia Lietuva :)
P.S. Jūs tik nepagalvokit, kad Lietuvos aš negerbiu.. čia mano šeima.. čia aš užaugau..man čia patinka, bet ne tiek, kad galėčiau leisti save žeminti :)
[Reply]
eziukai Reply:
February 11th, 2010 at 01:41
Sutinku, kad pagarbos trūksta. Bet kaip jau sakiau, kažkas tą ratą turi nutraukti. O kas jei ne mes?
margariux Reply:
February 11th, 2010 at 06:58
Sėkmės, bus ne lengva ;) bet linkiu kantrybės ir sėkmės ;)
[Reply]
“Galbūt naivu, bet tikiu, kad ir mes vieną dieną sulauksime geresnių laikų”
As ir laukiau. Palaukiau pora metu ir atsibodo. aisku anoks as ten medikas (dantu technologas), bet gyvenimas geras Lietuvoje tik politikams.
[Reply]
Aš kartais pagalvoju – mums vis dėl to geriau, atsimokom keturis metus (galima ir šešis su magistru) ir mes jau turim specialybę, o Jums dar su rezidentūra vargti. O teorinis (sakau teorinis) atlyginimas daugiau mažiau panašus. Sėkmės Tavo sprendime ;)
[Reply]
O kaip suprast, kad po rezidentūros mažesnė alga? Ta prasme jau baigi visus mokslus, ir gauni mažiau, nei dar mokydamasis?
[Reply]
eziukai Reply:
February 11th, 2010 at 09:43
Tokia jau situacija, kad gydytojai gauna mažiau už rezidentus.
[Reply]
Rasa, visų pirma sveikinu su gražiu minčių išdėliojimu. Iš tiesų, baigus rezidentūrą, alga gerokai sumažėja. Tai atsitiko dėl to, kad rezidentai daug metų (daugiausiai Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija) dėl to daug kovojo ir įdėjo daug pastangų. Deja, vyresnieji gydytojai sistemingai ir nuosekliai dėl to nekovojo. Gavosi tokios ‘žirklės’.
Pat išvažiavimas savaime nėra blogas dalykas. Netgi sakyčiau naudingas, nes jis gerokai praplečia akiratį, atsiranda galimybė su kita sistema susipažinti giliau. Svarbu, kad noras grįžti neužgestų. Geriausius kitų sistemų bruožus svarbu perkelti į Lietuvą.
Ir dar, pavyzdžiui, ir Airijoje, ir Australijoje netgi skatina, kad dalį rezoidentūros jaunieji gydytojai atlitkų kitoje šalyje – tai laikoma pliusu. Tiesa, tą vietą reikia susiieškoti pačiam.
[Reply]
eziukai Reply:
February 12th, 2010 at 00:20
Pritariu Jums, kad plėsti akiratį būtina. Tik sąlyga yra – išvažiuoti ir grįžti. Nemanau, kad kas gaudamas 4 tūkst. eurų ir daugiau norės grįžti ir gauti 1500 Lt.
[Reply]
Rasyt, niekur nevažiuok :) Manau, išradingas žmogus sugeba bet kur susikurti sau palankias gyvenimo sąlygas :) Bent jau dabartinė sveikatos reforma žada daugiau dėmesio skirti privatiems šeimos centrams – tai irgi yra galimybė. Kodėl reikia galvoti, kad būtinai turi dirbti valstybinėje ligoninėje? Pvz., dantų gydytojai kuria savo privačius centrus ir nelaksto po šešias skirtingas gydymo įstaigas. Ten požiūris jau pasikeitė į privačią mediciną. Taip pat sėkmingai jis gali keistis ir kitų specializacijų atžvilgiu. Lietuvoje galima likti ne tik iš patriotinių sumetimų, čia ir gyventi galima :))
[Reply]
eziukai Reply:
February 12th, 2010 at 00:13
Na, ne visi gydytojai gali dirbti privačiam sektoriuje… Tiksliau gal ne visų sričių. Iš tiesų dirbsiu ten, kur rasiu darbą.
[Reply]
Beje, Rasa, kuriu sveikatos žurnalistų klubą, užsuk į Facebook’ą. Kolegos išreiškė pageidavimą pabendrauti su jaunais medikais, kad pradėtume formuoti normalius tarpusavio santykius dar nuo universiteto suolo :) kadangi tu esi vienintelė studentė medikė, kurią pažįstu, tai mums reikės dar pabendrauti. Kai juridiškai įforminsim savo klubą, būtinai kviesiu į Vilnių, į susitikimą :)
[Reply]
Apie tai,kas yra Rasos galvoj, mūsų kursas sapnuoja jau gerus pusę metų.
Galima viską paaiškinti vienu sakiniu, tačiau ir nuo to niekas nepasikeis.
Apsisprendimas, šiuo metu, važiuot ar nevažiuot yra toks polimorfinis kaip ir schizofrenijos etiologija. Jau praėjo tie laikai, kai tėvai svetur uždirba pinigus ir siunčia vaikams. Dabar sprendimus lemia tie, kurie lieka, kurie neranda ir kurie bijo ir nenori nieko daryt.
Tikiu, kad gali spinduliuot patriotizmu ir sakyt – TAIP aš galiu dirbti kaip asilas už pagarbos nevertą atlygį, nors bent žmogiškasis faktorius atpirktų. Deja.
Esu, kaip mes save gražiai pasivadinę esam – prarastoji karta. Ir taip yra, kažkas už mus kažką sprendžia, lietuviškai biurokratiškai siunčia iš vienos įstaigos į kitą ” ne mano preorigatyva” ir t.t. ir panašiai.
Bet net ir priėmus sprendimą švilpaus keturi vėjai galvoje. kažkam bus viskas negerai.
Tačiau aš siūlau prisiminti 6-8 dešimtmetį, kai revoliucija dar degė žmonėse. Rankas mes nuleidžiam per anksti, o daryti ką nors dėl savęs nenorim, nes tingim. Nors ir nesmagu klausyt, kai tave vadina “lengvos duonos ieškotoju”…
Kad lietuvoje per daug medikų tai faktas. viskas tik dėl to kad esam krepšinio tauta – studentas yra krepšelis su litais, daugiau nieko. Manot tie pinigai investuojami į mus? Algos gydyojams a-la dėstytojams mokamos už tai, kad jie ėję dirbti savo darbo skyriuje, palieka studentus su viena knyga, vienu nuobodžiu atveju, o dar geriau uždėjęs koją ant kojos pasakoja, kaip turi atrodyti studentas, kaip rengtis ir panašiai O_O?? C’mon. Dar geriau, kai per paskaitą docentai aiškina nuo kurios taurės restorane pradėti gert. O vadovėlių kursui yra vos keli, o grupių nemažina, nes nėra pinigų, o pacientų nematom nes per daug studentų… KMU susijungus su LVA kilo mintis siūlyti MF jungtis su kokia politechnikos kirpėjų mokykla, ruoštų gerus barzdaskučius.. nes progreso šioje srityje nematau.
[Reply]
eziukai Reply:
February 12th, 2010 at 00:23
Iš dalies sutinku su Giedrės išsakytom mintim. Pas mus specialistų rengimas yra apleistas… Jei nekovoji už save, tai nieko ir negausi. Bet… iniciatyvūs studentai pasiekia. Nors kartais atrodo, kad dėstytojai specialiai mus žemina matydami konkurentus.
[Reply]
mielieji,
aš irgi lygiai kaip visi valgau visą šitą sprangią košę (inter/rezidentūros, emigracijos klaustukai, etc),juk nėra kito pasirinkimo. Tačiau bet kurią košę galima paskaninti sviestu arba įmesti vieną kitą raziną, užsidėti šaukštą pažįstamų bičių sunešto medaus ir pan… Aš kalbu ne apie užsimerkimą ir bėdų ignoravimą, bet apie gabalėlį kitokio žvilgsnio!
Visai neseniai savaitę svečiavausi Barselonoj. Stebuklingas miestas, kuriame beprotiškiausios idėjos, atrodo, ne tik palaikomos galvos linktelėjimu, bet ir realiais darbais (pasižiūrėkit į Sagrada Familia!). Atėjęs į vaistinę neišeisi ten dar 10 minučių, nes vaistininkas teirausis, kokia tavo koją susilaužiusios draugės nuotaika. Gerdamas rytinę kava su croissant’u, paprasčiausioj kavinukėj pasijausi kaip giminių suvažiavime. Tau nusišypsos, atneš laikraštį, pamojuos išeinant. Lėtai iš daržovių parduotuvės žingsniuojantys seneliukai garsiai švilpauja senas melodijas, o močiutės, nors panašiai ligotos kaip mūsiškės, kasdien įsisegs perliukus į ausis…
Aga, atrodo, ten viskas geriau. Bet mano draugė, ten rašanti politikos magistrą, supažindino su begale problemų, slegiančių tą šalį ir miestą… Pvz. tai, kad dauguma labai išsilavinusių žmonių (magistrų, doktorantų), gauna tik 1000 eurų/mėn, net ir dirbdami rimtus mokslinius darbus. Dauguma jų nėra garantuoti, kad tas vietas išlaikys ilgam. Praktiškai visi iki mūsų tėvų amžiaus nuomojasi butus. O ir nuomos bei pragyvenimo kainos ten tikrai smarkiai didesnės nei čia. Taip galėčiau tęsti ilgai, bet kam gi įdomios svetimos bėdos?
Ir visgi niekaip nesupratau, kodėl jie smarkiai nebamba, kodėl vis tiek moja šypsodamiesi žuvies pardavėjai, kavinės pilnos ir gyvos. Ne turistų, tokias aplenkdavom. Žmonės gyvena. Ir tuo džiaugiasi. Neturėdami labai daug ir ilgam.
Tikrai visi turim bėdų, that’s life. Bet, kaip dainavo Peggy Lee: If that’s all there is, then let’s keep dancing!
Neužsikaskim savy. Įsidėkim porą razinų į tą prėską košę. Ir, svarbiausia, dalinkimės jomis su kolegomis. Šiluma ir šypsena, to mums labiausiai trūksta.
Geros dienos, mano draugai.
[Reply]
Pliusus ir minusus (emigruoti ar likti Lietuvoje) galima dėlioti visą dieną ar kelias. Čia turbūt asmeninių, aplinkos ir sistemos savybių ir faktorių visumą tą apsprendžia ir suformuluoja galutinį atsakymą. Man atrodo svarbu suvokti, kad niekur nėra rožinio gyvenimo ir visur reikia dirbti. Mano asmeninė nuomonė būtų tokia: asmeniškai pasveriu tas investicijas ir pastangas, kurias reikia įdėti norint tobulėti ir dirbti bei užsidirbti čia, Lietuvoje, ir kitose šalyse, ir tikrai susimąstau, kiek verta savęs tam atiduoti. Ateina laikas, kai per save nebeperšoksi, ir kai pajunti, jog darydamas tai, ką darei iki šiol ir investuodamas į darbą ir tobulėjimą efekto nebematai ir degraduoji. Ne todėl, kad pats nebenorėtum ir nesistengtum, tiesiog aplinka, sistema ir žmonės tampa tam nebetinkami ir neadekvatūs tavo tikslams, kurių sieki. Esu pratęs kurti aplinką ir sąlygas, o ne jų ieškoti, tačiau kai sukurti tampa žymiai sunkiau negu pasirinkti jau esamas, tai tampa dideliu pliusu išvykti. Nemanau kad dirbant ne Lietuvoje negalima įtakoti sveikatos priežiūros sistemos, domėtis ir veikti tam, kad viesiems būtų geriau. Gal netgi priešingai, tą puikiai įrodo savo veiksmais Audrius Šimaitis. Labai džiugu skaityti visus komentarus po šiuo įrašu, kadangi matyti, jog žmonėms ne “dzin” kas vyksta. Gero šventinio savaitgalio, linkėjimai iš konferencijos Taline. Beje, už farmacinės kompanijos paramą… ir kaip čia nesusimąstysi, kad turėtum tai apmokėti pats… :)
[Reply]
Labai daug kuo pritariu Jonui. As daugybe metu net negalejau pagalvoti, kad galiu izvaziuoti is Lietuvos. Labai laukiau ir daug dirbau … viena diena supratau, kad sistema yra stipresne uz zmogu. Ta sako daugybe ekspertu. Labai saunu, kad tokie zmones kaip Rasa ir kiti yra pasiryze likti Lietuvoje. Bet dar svarbiau, kad mes visi drauge bandytume keisti sistema. Tik tai gali uztikrinti ilgalaikius ir tikrus pokycius.
P.S. Tk padirbejes uzsieniuose, suvokiau ka ir kaip reikia keisti – butent is letuviskos, australiskosir britiskos sistemu sintezes gime mintis apie kitokia sveikatos apsaugos reforma – tokia, is kurios niekam nesinoretu isvaziuoti.
[Reply]
Paskaičiau straipsnį ir komentarus po juo ir kyla klausimas, jeigu čia taip blogai, tai ar išvis yra verta bandyt stot į mediciną ir ar studijos užsienyje yra toks jau paprastas dalykas, turint omeny pačias gyvenimo sąlygas, kalbos barjera ir tt.?
[Reply]
eziukai Reply:
February 18th, 2010 at 16:48
Kiekvienam yra teisė pasirinkti, kur ir ką nori studijuoti.
[Reply]
aš tai važiuočiau, bent laikinai. Grįžti visada spėsi, o išvažiuoti vėliau bus sunkiau…
[Reply]
eziukai Reply:
February 19th, 2010 at 23:55
Išvažiavus tikrai grįžti sunku – per kelis rezidentūros metus susikuariamas gyvenimas, susirandama draugų. Grįžus – vėl tas pats iš naujo. Be to negaliu dėl asmeninių priežassČIŲ.
[Reply]
[...] savo profesija dalinuosi). O artimiasias profesinis posūkis būtų rezidentūra. Kol kas mąstau apie rezidentūrą KMUK. Jau naiviai nebesitikiu, kad va ateisiu ir mane visko išmokins… Matau, kas vyksta aplink, [...]
na istikruju viska reikia gerai apsverti KELIS KARTUS ir tik tada nuspresti. dalykas yra tas apie kuri ne visi pagalvoja tj kad pvz tokioj anglijoj pas lietuvi daktara turbut eis tik lietuvaiciai ligoniai, rusai nu dar lenkai :D patys pagalvokit ar lb noretumet pas babaju daktara? na jum gal ir nesvarbu bet daugeliui lietuviu tai butu nepriimti, del pagarbos ir skaitymosi su studentais/rezidentais tikrai sutariu, lietuvoj kazkas nesveiko, kaip galima taip tyciotis is zmogaus? uzsieni nlb esu girdejes apie tokius dalykus, na tj manau kad belieka tik isvaziuot is lietuvos, nes nuo pernai mokslas tapo mokamu tj su zemesniais balais teks paklot uz chirurgine rezidentura jei nesugebesi istot i valstybes finansuojama vieta apie 40 000 per metus
[Reply]
[...] rašiau apie Lietuvos gydytojų migraciją į užsienį. Tada pasisakiau prieš išvažiavimą iš Lietuvos. Turbūt paklausite, ką aš veikiau [...]