Šiandien 3 laisvas "Klinikinio darbo" valandas praleidau poliklinikoje, kurios praėjo gana greitai. Na, ligoniai įvairūs, daugiausiai "nuolatiniai". Mažai apie juos žinojom, teko vis klausinėti. O viena ligonė vainikavo visą dieną ir šią pasirenkamojo dalyko savaitę.
Dėstau: pensininkė moteriškė įeina į kabinetuką nešina maišeliu, kitu maišeliu ir puokšte narcizų. Dešinė ranka nukarusi, apsivilkusi keistu senamadišku šiltu megztiniu. Na, eilinė serganti bobutė… Jau tik įėjus laikėsi gana aukšai nosį pakėlusi, šnekėjo spigiu balseliu… Šiek tiek reikalaujamai. Atnešė savo rentgeno nuotraukų, "skreplių" ištyrimui… Ir pasirodyti :). Nuotraukas atidavė aprašyti ir išsiuntė ją į koridorių. Gydytoja aiškiai susinervino pamačius, kas atėjo… Tiksliau jau susinervino, kai kortelę atnešė sesutė ir pasakė, kad ši ponia laukia.
Priėmėm dar porą ligonių į tarpą, sugrįžo nuotraukos su aprašymais… Pakvietė ponią . Na, tada ir prasidėjo viskas… Iš pradžių ji sėdėjo, gydytoja paaiškino, kad nuotraukose nieko blogo nėra, kad reikėtų tęsti jau skirtus vaistus ir pan. Ponia pradėjo rėkti, kad jai labai blogai, kad jinai dūsta, kad jai reikia kompiuterinės tomogramos, magnetinio rezonanso ir šiaip reikia. Gydytoja ir rezidentė iš pradžių ramiai aiškino, po to gydytoja balsą pakėlė šiek tiek, pasakė, kad eitų pas kitus gydytojus…
Gydytoja paklausyti susiruošė, pakėlė jos super šiltą megztinį, o ten ji dar nežinia kiek visko prisirengus… Plaučiai švarutėliai, jokių karkalų. Ponia susitvarkė ir liko stovėti… Kai sužinojo, kad jai nieko nėr ir kad jokių tyrimų neskirs, pradėjo šaukti. Gydytoja jau galutinai susinervino, parašė atsakymą, o jinai niekur nesiruošė eiti ir toliau šaukė, kaip jai negerai, kaip jinai dūsta rytais ir pan. Gydytoja su rezidente parašė dar vieną vaistą, kuris plečia bronchus. Ne, jai netiko. Sako žiūrėkt ir atsiurbkit "su lempute" (bronchoskopija). Gydytojos paaiškino, kad tik diagnostikos tikslais daro bronchoskopijas dabar ir čia viskas aišku. Ponia neatstojo… Tada papasakojo apie galimus padarinius.O iš tiesų tai baisiai nemaloni procedūra, kurią matote apačioje.
Neišgąsdino… Toliau rėkė, reikalavo tyrimų, gydymo ir dar visko. Ir taip 30 min kažkur… Be perstojo. Astma sergnatis žmogus, kuriam netinkamas gydymas nemanau, kad ištvertų tiek. Taigi nemanau, kad jinai apskritai serga…
Galiausiai išėjo į koridorių… Pamąstyt, ar jai reikia tos bronchoskopijos. Tai taip pagaliau ji buvo išprašyta iš kabineto… Koridoriuje ligoniai visi sėdėjo išsigandę… Gydytoja sakė, kad praeitą kartą ir koridoriuje skandalą sukėlė.
Uch, nežinočiau, ką su tokia agresyvia ligone daryti… O žinau, kad tokių bus ir nemažai. Vis tik ji yra ligonė ir tas jos agresyvumas, ligų ieškojimas yra ne kas kita kaip liga. Psichikos. Deja, ji nebendradarbiavo su psichiatrais.
Iš tiesų gydytoja galiausiai šiek tiek prarado savitvardą, išėjo ir kabineto. Liko rezidentė, mes ir seselė… Vis tik žaviuosi visais, kas tvarkėsi su ponia . Labai gera pamoka, kad ir tokių ligonių būna, kad reikia nepasimesti.
Taip ir būna su garbingo amžiaus žmonėms :)
Mano senelis panašus, eina per visus daktarus rajono vien todėl, kad jo pasakojimų kasnors pasiklausytų. Visoms giminėms jau atsibodo klausyti kaip jis “naktimis dūsta”, o jau iš ryto eina pasivaikščioti kokius 4km.. kaip žmogui 80-ties metų labai šauniai laikosi.
Jiems ne vaistų, o dėmesio reikia.. :)
[Reply]
Oh, neblogai čia :)
Ir pritariu Simonui, kad dažniausiai tokiems žmonėms tikrai labiau dėmesio trūksta, nei tikro gydymo.
Mano draugės močiutei su širdim kažkas, tai ji valgo Mynthon ir jai ,,padeda”. Kitaip – serga nors tu ką. :)))
[Reply]
apmokestinti tokiu bobuchiu apsilankymus poliklinikose :DD
[Reply]
salia gyveno kaimynas. Tai jam trylika kartu norejo dayryti operacijas. ne vienos nepavyko – jis kaskart pabegdavo iš ligoninės.
Mirė nuo senatvės, sulaukęs 83 metų.
[Reply]
(+1) XD
;D man tai keista, kaip tokių kasdien bent po porą neateina, bet matyt mes dar ne tokia vakarietiška šalis, kad hipochondrija būtų masinis reiškinys ;>
[Reply]