Tuo tarpu čia Portugalijoj susidūriau su tikrai nepakartojamais dėstytojais. Bendravimas su studentais – nepalyginamai žmogiškesnis. Dar nei pas vieną nebuvo taip, kad jei pasakytum nesamonę, tave apšauktu ar dar kaip nors pašaipiai pajuoktų prieš kitus, kad va tu kažko nežinai. Čia visada dėstyojai daug klausinėja, bando priversti kiekvieną mąstyti ir reikšti savo nuomonę – nesvarbu ar ji yra gera, ar ne. Juk iš klaidų – geriausia mokytis. Jei pasakai nesamonę, tai dažnas net supranta, kodėl taip galėjai pasakyti ir po to paaiškina, kaip yra iš tikrųjų..

Yra čia tikrai reiklių dėstytojų (pvz reumatologijos dabar tokį rimtulį turim), bet net jei yra reiklus dėstytojas, jis niekad iš tavęs nepasijuoks ar nepastatys tave į tokią padėti, kad pasijustum esąs visiškas durnelis.. Vietoj to – išaiškins tau, kad kitą kartą žinotum.

Tobulas dėstytojas??? tas, kuris stengiasi kuo daugiau savo žinių perduoti studentams, tas, kuris neverčia kalti, o verčia mąstyti, kuris padeda atrasti būda, kaip susidaryti tam tikrą dalyko schemą galvoje. Tas kuris daug reikalauja, bet ir daug duoda pats. Tas, kuris neniekina, o gerbia studentą. Tas, kuris į studentą žiūri kaip į žmogų, tokį patį kaip jis, tik turintį kiek mažiau žinių (ir jo pareiga tas žinias suteikti), kuris kada nors galbūt bus JO daktaras… Tas, kuris sugeba kuo daugiau parodyti praktiškai :)

nu sorriuks, jaučiu išsiplėčiau :D bet labai norėjosi pasisakyti :P