Rekomenduoju pasiskaityti visiems kolegoms. Tai labai geras būdas pažinti, kas įvyksta, kai pacientas sužino onkologinės ligos diagnozę. Galima rekomenduoti paskaityti ir ligoniams, nes knyga tikrai išmoko iš naujo džiaugtis gyvenimu.
O gal jau yra skaičiusių? Kokie atsiliepimai?
(Colin Purrington pavyzdys)
Universiteto Studentų mokslinės draugijos (SMD) svarbiausias įvykis, mokslinė konferencija, jau pasiekė kulminaciją. Šįmet ir aš pristatinėjau vieną darbą vietinėje konferencijoje, o antrą darbą – šiek tiek platesniuose vandenyse. Įdomu tai, kad pasirinkau skirtingus pranešimo metodus: vieną pranešimą pristatinėjau su skaidrėmis, o kitą poster’io pavidalu. Norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais.
Mokslinių tezių pristatymas su skaidrėm. Kaip žinoma, taisyklėse nurodyta, kad reikėtų pristatyti per 7 min. ir per 3 min atsakyti į klausimus. Taigi tikras iššūkis viską pateikti per tokį laiką, jei tyrimas didesnės apimties. Be to skaidrėse kartais pritrūksta vizualumo (na, blusų dydžio raidelės ir skaičiukai nieko nežavi). Kita problema – ne visi gimė viešai šnekėti.
Pristatymas poster’iu. Man labai patiko. Esmė – visas tezės turinys surašomas į plaktą gražiai struktūrizuojant. Pristatyti reikia trumpai paaiškinant grafikus. Be to vizualiai viskas matoma, galima iš anksto pasiskaityti, o štai skaidrių juk niekas nesugrąžina atgal. Subalansuota tiems, kurie nėra labai šnekūs. Kažkaip KMU SMD nelabai prigijus šio metodo tradicija. Bandė ją propaguoti, bet visi pripratę prie senųjų gerųjų skaidrių.
Kas stabdo pristatinėti tezes su poster’iu? Turbūt žinių trūkumas, kaip pasigaminti plakatą. Maniau, kad tai labai sudėtinga. Vis dėl to tikrai elementariai paprasta. Šiam tiksliui patogiausia naudoti MS Power Point – galima parsisųsti arba šabloną, arba puslapio nustatymuose pakeitus puslapio dydį, pradėti nuo pradžių. Juk visi mokame susidėlioti prezentaciją… Tai čia pažaidus tikrai gaunamas gražus rezultatas. Plačiau pasiskaityti galima čia.
Vis dėl to kitus savo SMD darbus (jeigu tokių bus) pristatysiu tik poster’iu ;). O kaip kolegų įspūdžiai po SMD konferencijų?
Gegužės 6 d. buvo skaitomas pranešimų ciklas apie plaučių vėžį. Ruošiausi apie biologinę plaučių vėžio terapiją. Kaip visad pateikiu pranešimo skaidres:
Šiek tiek buvau apleidus rašymą čia. Iš tiesų susidėjo tiek mokslai, tiek kita veikla, kad vos ištaikydavau kelias valandas numigti. Pradžiai dalinuosi pranešimas apie uveitus (vidurinio akies dangalo uždegimai). Pranešimą buvo privaloma parengti ir paskaiti per akių ligų ciklą. Deja, labai jau nusivyliau – skaitant darbus vedantis rezidentas mane stabdė, pertraukinėjo, komentavo. Aš laikausi tos nuomonės, kad būtina leisti žmogui šnekėti, o po to komentuoti. Bet kai kas per daugiau nei 6 metus neišmoksta mandagumo ir takto…
(jovike nuotrauka)
Praeitame įraše užsiminiau apie medicininės anglų kalbos ypatumus. Norėčiau pasidalyti trumpa paskaitos sąntrauka ir įdomiausiomis detalėmis. Taigi kuo ypatinga medicininė anglų kalba, kurios per 3 metus turbūt turėjo išmokyti…
1) Medicininė anglų kalba turi tam tikrus terminus (Collocations), kurie panašūs į lotyniškus. Taigi mokant lotyniškai, nesunkiai galima susigaudyti ir angliškuose. Kadangi vis dar kalam lotyniškus pavadinimus, tai nesunku susigaudyti… Štai kodėl nėra sunku suprasti tai, ką šneka konfernecijose, skaityti mokslinius straipsnius ir pan.
2) Medicininiai terminai nesutampa su tais, kuriuos vartoja ir supranta pacientas. Kiekvieno paciento išsilavinimo lygis skirtingas, todėl būtina pasirinkti tinkamą kalbą bendravimui ir paaiškinimams. Suderinti medicininę terminologiją ir paprastą anglų kalbą svarbu renkant anamnezę, darant ligonio ištyrimą ir aiškinant jam apie procedūras, tyrimo rezultatus ir gydymą.
3) Anglai turi kai kuriuos tabu, kurių niekad tiesiogiai nemini. Lektorius pateikė pagrindinius jų pakaitalus kasdieninėje kalboje:
4) Jau minėtieji sutrumpinimai. Trumpinama viskas: ir ligų bei procedūrų pavadinimai, ir tyrimai, ir simptomai ir net nurodymai receptuose. Laiko taupymas ar dar vienas būdas įsivelti įvarioms klaidoms?
5) Lektorius patarė į Angliją važiutoi mokant bent šiek tiek anglų kalbos, ypač tos, kuria šneka paprasti žmonės, t.y. būsimi ligoniai. Iš ko mokytis? Ogi iš interneto ;). Rekomenduotos naudingos nuorodos:
Iki šios prezentacijos maniau, kad moku visai normaliai medicininę anglų kalbą ir galiu bet kurią akimirką važiuoti į Angliją dirbti. O dabar jau atsargiau švaistysiuosi tokiais pareiškimais :).
Neseniai rašiau apie Lietuvos gydytojų migraciją į užsienį. Tada pasisakiau prieš išvažiavimą iš Lietuvos. Turbūt paklausite, ką aš veikiau “International Medical Career Day” renginyje. Prisipažinsiu, ėjau ten smalsumo vedama. Norėjau pažiūrėti, kas tai, kas siūloma ir pan.
Žmonių daugybė. Pagrindas – jaunimas (paskutių kursų studentai ir rezidentai) ir jauni gydytojai. Atėjus teko atstovėti eilę nuo pat įėjimo iki registracijos vietos. Ir ta eilė vis pasipildydavo žmonėmis. Susidomėjimas begalinis… Taip, tuojaus visi jauni ambicingi Lietuvos gydyojai “parsiduos” užsieniui.
Konferencijų salės foje buvo stendai, kur įdarbinimo agentūrų konsultantai atsakinėjo į klausimus, rinkosi kontaktus ir pan. Iš tiesų visiems reikia jau paruoštų specialistų. Rezidentūrą siūlo daugiausia vokiečiai. Taip pat danai verbuoja būsimus psichiatrus.
Vyko ir prezentacijos-paskaitos. Buvau vienoje – apie tai, kaip išmokti medicininės anglų k. Vedė toks linksmas ir charizmatiškas lenkas, vienas iš karjeros dienų organizatorių. Taigi supratau, kad anglų kalba medicinoje yra skrtinga kuria bendrauja gydytojas su pacientu ir kuria bendrauja gydytojai tarpusavyje. Be to britai gydytojai vartoja daug sutrumpinimų (na, kaip mes BKT, CRB ir pan., bet ten dar aršiau…). Nelengva būtų adaptuotis.
Ir vis dėl to nusprendžiau nesakyti griežto “ne” darbui užsienyje. Savom akim matau, kas Lietuvoje darosi. Tai jeigu ir toliau taip tęsis, tai manau, kad teks susikrauti daiktelius ir žvalgytis, kur priimtų išskėstomis rankomis.
DĖMESIO!
Hematologijos būrelis kviečia visus norinčius prisdėti prie akcijos “Be good = būk geras” ir užsirašyti į kaulų čiulpų donorų registrą.
Renkamės balandžio 22 d. (ketvirtadienį) 15.30 val. prie A klinikos Savanorių pr. 66/Žemaičių g. 31 (lipti Žemaičių g. stotelėje).
Kaulų čiulpų persodinimas gali išgelbėti sunkiems hematologiniams ligoniams gyvybę. Kaip žinote, kaulų čiulpus galima persodinti ir esant negimingiems donorui bei recipientui, jeigu sutampa antigenai. Šiuo tikslu yra sudarytas donorų registras. Jame saugoma informcija apie donorais pasiruošusius tapti asmenis ir atsiradus tapačiam recipientui, kviečiama dovanoti savo kaulų čiulpų.
Registruojantis kaulų čiulpų donorystei nereikia jokio išankstinio pasiruošimo. Nei maistas, nei gėrimai neturi įtakos tyrimams.
Jums tik reikės:
- būti gerai nusiteikus;
- atsinešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasas, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas);
- užpildyti anketą;
- duoti kraujo mėginėlį (apie 12 ml.).
Daugiau informacijos: http://begood.lt/
Labai prašau visų norinčių užsiregistruoti iki balandžio 21 d. el.paštu, kurį rasite kontaktuose. Galima pasikviesti draugų :).
Kas? Kur? Kada?
Balandžio 20 dieną, nuo 15:00 iki 18:00 valandos kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti su savo stereotipais „Gyvojoje bibliotekoje“ VDU foje (K. Donelaičio g. 52, Kaunas).
Kas ta „Gyvoji biblioteka“?
„Gyvoji biblioteka“ veikia taip pat kaip ir paprastos bibliotekos. Bibliotekos lankytojas ateina ir tam tikram laikui pasiskolina „Knygą“. Perskaitęs „Knygą“ lankytojas ją gražina į biblioteką ir jeigu nori, gali pasiimti kitą. Tarp paprastos bibliotekos ir „Gyvosios bibliotekos“ yra vienas skirtumas – „Knygos“ „Gyvojoje bibliotekoje“ yra žmonės, o skaitymas – pokalbis.
„Gyvoji biblioteka“ suteikia galimybę susitikti ir pasikalbėti su žmonėmis, apie kuriuos sukurta daug stereotipų, kurie dažnai patiria diskriminaciją ir atskirtį. „Gyvojoje bibliotekoje“ gali apsilankyti visi, kurie nori susitikti su savo stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis, norintys paskirti pusvalandį savo dienos ypatingam patyrimui.
Kokių „Knygų“ turite?
Kauno „Gyvojoje bibliotekoje“ tikimės turėti šias „Knygas“: „Nerimo sutrikimų turintis žmogus“, „Depresija sergantis žmogus“, „Psichiatras“, „Psichologas“, „Feministė“, „Neįgalusis“, „Neregys“, „Kurčiasis“, „Žydas”, „Gotas“, „Katalikas“, „Veganas“, „Gėjus”, „Lesbietė“, „Pabėgėlis“, „Savanoris“, „Vienuolė“ ir kitas labai įdomias Knygas.
Susidomėjai? Ateik, juk geriau vieną kartą pačiam (-iai) pakalbėti su šiais žmonėmis, negu šimtą kartų apie juos isšgirsti iš kitų!
Informaciją teikia:
Žilvinas Mažeikis
Projekto „Užtrauktukas.lt“ koordinatorius
Mob.: +370 601 85996
www.uztrauktukas.lt
(craftyanna nuotrauka)
Kai kam pavasaris – tai didžiųjų pasirinkimų laikas. Aš kalbu apie dabartinius šeštakursius ir internus. Jie renkasi rezidentūrą. O gal rezidentūra renkasi juos… Šiandien perskaičiau Dr. A. Šimaičio įrašą apie gydytojų rengimą ir reformą. Paskutiniu laiku daug mąstau apie savo ateitį (ne tik profesinę, aišku, bet čia tik savo profesija dalinuosi). O artimiasias profesinis posūkis būtų rezidentūra. Kol kas mąstau apie rezidentūrą KMUK. Jau naiviai nebesitikiu, kad va ateisiu ir mane visko išmokins… Matau, kas vyksta aplink, bendrauju su rezidentais, todėl nuomonę jau susidariau.
Kaip Dr. Šimaitis ir sako, rezidentūros idėja yra gera. Tai būdas jauną specialistą išmokyti tiek įvairių procedūrų, tiek “įvesti” jį į klinikinį darbą. Turbūt kolegos pritars, kad daugeliui rankos bent šiek tiek drebėjo darant pirmą pjūvį ar leidžiant pirmą injekciją… O kur dar tas sindromas “praktikoje viskas kitaip nei vadovėlyje”. Vis tik reikia kad kas prilaikytų už rankos klaidžiam medicinos kelyje.
O kaip yra realiai? Juk sugrįšime mes pas tuos pačius ne itin malonius gydytojus. Gerai pastebėta, kad kai kurie mato “konkurentą”. O kodėl gi nematyt? Juk medicinos mokslas ganėtinai pasistūmėjo, padidėjo reikalavimai gydytojui: dabar reikia įvaldyti kompiuterį, mokėti bent vieną užsienio kalbą, suspėti su mokslų naujovėm… Dažnai ką mokė anksčiau kaip “medicininę tiesą”, tapo net žalinga pacientui. Taip, KMUK susirinkę visi tie ypatingieji, gabieji gydytojai. Teoriškai taip turėtų būti, bet visad pasitaiko išimčių. O kur dar kitos ligoninės?
Aš nesitikiu, kad per rezidentūros metus ateis ir mane išmokys. Teks pačiai domėtis, lįsti, įkyrėti ir prašytis pasimokyti kokią procedūrą. Lygiai kaip per studijų metus. Dėstytojai pripratę, kad daugelis studentų “slysta”. To paties, matyt, tikisi iš rezidentų ir mažai stengiasi. Žadu apsišarvuoti kantrybe, kritiką priimti ne kaip asmeninį įžeidimą, o draugiškumo parodymą. Kartu labai svarbu turėti ir savo nuomonę, kurią galima būtų argumentuotai apinti. Manau, kad tik tokiu būdu ko nors išmoksiu.
Dėl rezidentūros ilginimo… Hmz, įdomu, kas sutiktų dar 2 metus papildomai kęsti pažeminimus, nesiskaitymą, anspaudėlių “medžiojimą”, kai tavo doc. vadovas ima ir pradingsta neaiškia kryptimi… Taip, turėtų būti, kad rezidentai savarankiškai išrašinėja tyrimus, vaistus ir kt. Bet šiuo metu KMUK galioja tik gydytojų išrašomi laboratorinių tyrimų lapeliai dėl krizės (mano, kad va jei jau rezidentas, tai paskirs nereikalingą tyrimą, nors jis toks pats darbuotojas Klinikų). Taip pat daug lakstymo norint atlikti vieną ar kitą tyrimą… Žodžiu, deklaruojama laisvė, o realiai yra visai kitaip. Manau, kad sunormavus tai, ko reik rezidentui išmokti, įmanoma gerai paruošti gydytoją ir per tuos 4 metus.
Iš kitos pusės, tai gydytojai patys skundžiasi rezidentais, nes jie dar jaučiasi studentais. Kai kurie sėkmingai “slysta” ir toliau. Kai kurie tiesiog sako “man reikia išeiti ar neateiti tą dieną” ir ramiausiai palieka ligonius. Kažkam… Vis tik reikėtų keistis abiems pusėms: tiek patiems rezidentams (manau, kad atsakomybė turi būti skatinama nuo pat studentavimo laikų), tiek rezidentų vadovams, tiek pačiam sunorminimui rezidentūros. Ir gal per kelis metus galėsime konkuruoti su JAV ar Didžiosios Britanijos rezidentūra.
Mieli dvyliktokai, ar jaučiat, kad artėja ta lemtinga diena, kai teks pasirinkti, kur praleisti kelis savo jauno gyvenimo metus? O gal labai intensyviai ruošiatės egzaminams? Šiaip būtų įdomu sužinot, kurie tinklaraščio skaitytojai planuoja tapti mano kolegom…
O čia 2006 m. filmuotas darbelis apie medicinos studijas. Info apie probleminį mokymą pasenusi, bet visa kita manau pravers – iš studentų lūpų.
Dar galiu pasiūlyti pasiskaityti mano įrašą apie dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas st0jantysis. Manau, kad naudinga būtų ir kiek kritiškesnis įrašas apie dabartines studijas.
Sėkmės besimokant ;)
Žiurkės knygos
116 | Unikalūs lankytojai |
